Žvejams mėgėjams – akibrokštas

Buvo pranašaujama, kad keturios poilsio dienos nepradžiugins giedra ir šiluma. Bet labai norėjosi, kad šį kartą meteorologai apsiriktų. Juk mėgėjai visada laukia savaitgalio, kad jį galėtų praleisti savo žvejybos vietose su meškerėmis.

Deja, bent tris prabėgusias poilsio dienas jiems teko likti namuose ir piktokai žiūrėti pro langą: lauke siautėjo atšiaurus vėjas ir sniegas, kuris padengė žemę kaip žiemą. Štai kokį akibrokštą pateikė orai per Velykas.

Ir vis dėlto sumanieji ir atkaklieji meškeriotojai aną savaitę surado „langų” vėjuotose ir šaltokose dienose įmerkti meškeres. Tiesa, jų laimikiai buvo kuklūs.

Štai Smiltynės pakrantėje (nuo senosios perkėlos iki jachtklubo) žvejojo solidesnio amžiaus mėgėjai (netoli namai, nereikia ratuoto transporto). Jų „grobis” – nedidelės plekšnės, rubuiliai. Stintos senokai dingo, strimelės laikosi prie jūros vartų, jas sėkmingai gaudo nuo pietinio molo fiziškai stiprūs meškeriotojai.

Panaši situacija ir Nidoje. Mėgėjai spiečiasi uoste. Ant molo meškeriotojai tenkinasi ešeriukais, kuojomis. Tiesa, arčiau Skruzdynės, kur mariose daug vandens žolių pavyksta sugauti ir didesnių kuojų. Kai tik atšils orai, ten pasirodys ir karosų. Su laiveliais mariose kol kas nėra kas veikti: niekas nekimba, ešeriai dar „ilsisi”. Mėgėjai laukia savo valandos. Beje, jau ištraukė tinklus, kuriuos teks padžiauti iki rudens. Tokia jau tvarka ir reikalavimai.

Panaši aplinka ir į pietus nuo Kiaulės Nugaros. Ir čia valčių nėra, jos laukia signalo startuoti iš vargingos Smeltalės prieplaukos, kurią jau spėjo aplankyti ilgapirščiai, į laivelius įsilaužti ir juos apšvarinti.

Mūsų geri draugai Rimas ir Stasys žingsniavo Minijos pakrantėmis. Vienas atliko „kovinę” žvalgybą nuo Gargždų iki Dovilų. Jis pranešė, kad sutiko mažai žvejų (netikęs oras!), kurie su plūdėmis ieškojo prieinamų vietų. Kibo labai silpnai. Kitas, Stasys, „medžiojo” Lankupiuose. Jam sekėsi geriau: pradžiugino ne patys mažiausi ešeriai ir kuojos, kurias prisiviliojo su musės lerva. Mėgėjas gaudė ir su kukurūzais. Keistoka: slieku žuvys nesusidomėjo.

Danė irgi nebuvo dosni. Jos „asortimentas” kol kas nesikeičia: smulkūs ešeriukai ir raudelės. Vanduo šaltokas, šiaurės krypčių vėjas – ne žvejų mėgėjų draugai.

Buvo žvejų ir Nemuno žemupyje. Vyrai gaudė įvairiomis sistemomis. Rezultatai nedžiuginantys, tik žvejybą atliko ir gamtoje laiką praleido.

Kadangi antradienį orai buvo palankesni, patyrę meškeriotojai buvo išplaukę į jūrą menkių. Matyt, ankstesni vėjai išblaškė žuvis, nes jos kibo labai vangiai.

Daug vilčių savaitės pradžioje teikia orų prognozės. Pranašaujamas atšilimas, kuris labai laukiamas. Žvejai paruošę savo amuniciją, tokių orų tik ir laukia. Juk atėjo balandžio vidurys – laikas tikėtis šiltų dienų ir rimtesnės žvejybos. Tad pravartu prisiminti mėgėjiškos žvejybos taisykles, žinoti vietas, kur ir kokias žuvis galima gaudyti, kad nekiltų konfliktų su inspektoriais. Nesiveržkime, pavyzdžiui, į Nemuno deltos regioninio parko vandenis nuo balandžio 20 iki gegužės 20 d. gaudyti karšių, nes tokia žvejyba tuose telkiniuose uždrausta. Reikia pasirinkti kitus vandens telkinius, kad netektų mokėti nemažas baudas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Vyrams su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.