Keičiantis klimatui, iki šimtmečio pabaigos labai karštos vasaros Europoje taps beveik kasdienybe. Mažės grūdų derlius ir beveik pusei augalų dėl didėjančios temperatūros kils išnykimo grėsmė. Tokios yra liūdnos klimato kaitos prognozės mūsų žemynui, sakoma trečiadienį Ženevoje paskelbtame Pasaulio klimato ataskaitos skyriuje, skirtame Europai.
Ateityje gali gerokai pakilti jūros lygis, žemiau esančios teritorijos bus apsemtos. „Iki šimtmečio pabaigos viena iš dviejų vasarų bus bent jau tokia karšta, kaip 2003-iaisiais”, – sakė klimato ataskaitos bendraautorius Martinas Benistonas (Martin Beniston) iš Ženevos universiteto. Dėl šių karščio bangų mirs tūkstančiai žmonių, bus padaryta milijardinė žala.
Karščiai pirmiausiai gresia Vokietijai, Šveicarijai, Prancūzijai ir Anglijos vakarinei daliai. Ypač didelė grėsmė kyla Alpių augalams. Viduržemio jūroje aukštos temperatūros pragaištingos gali tapti daugeliui delfinų. Šis regionas, anot ataskaitos, klimato kaitą pajus labiau nei Europos šiaurė. Europos Viduržemio jūros regione daugelis šalių turi būti pasirengusios vandens stygiui. Iki 2070 metų vandens trūkumą gali pajusti nuo 16 iki 44 milijonų europiečių. Dėl mažesnių kritulių hidroelektrinių pagaminamos energijos kiekis per tą patį laikotarpį sumažės vidutiniškai 6 procentais. Viduržemio jūros regione šis nuosmukis gali būti netgi 20-50 procentų.
Dėl klimato kaitos padarinių persiorientuoti turės ir Europos turizmo sektorius. Dėl karštų vasarų turistų srautai prognozuojami rudens ir pavasario mėnesiais. Žiemos sporto kurortuose dėl sniego trūkumo atostogautojų skaičius mažės.
Tačiau Europa gerai pasirengusi klimato kaitos padariniams, sakė M. Benistonas. Jie bus ne tokie dramatiški, kaip besivystančiose šalyse.