Lietuviai šturmuoja užsienio universitetus

Manoma, kad mokytis į užsienio aukštąsias mokyklas kasmet išvyksta apie porą šimtų lietuvių. Kai kuriuose universitetuose tarp visų studijuojančių užsieniečių lietuvių – daugiausia.

Pastaraisiais metais Lietuvoje didėja ne tik ekonominių emigrantų skaičius. Vis daugiau tautiečių į užsienį išvažiuoja siekti mokslo aukštumų. Prastas studijų lygis, pasenusios mokymosi programos, menkai aprūpinta techninė bazė, kvalifikuotų dėstytojų trūkumas – dėl šių šalies aukštąsias mokyklas kamuojančių problemų į užsienį studijuoti kasmet išvyksta šimtai jaunuolių.

Praėjusią savaitę Italijos žiniasklaidoje mirgėjo žinučių, kad į šios šalies aukštąsias mokyklas veržiasi vis daugiau Rytų europiečių, o tarp jų bene daugiausia lietuvių. Dienraščio „Corriere della Sera” teigimu, viename Romos universitetų trečiąją vietą tarp studijuojančių užsieniečių jau dabar užima studentai iš Lietuvos.

Apie bėdas tik kalbama

Pernai politikos mokslų studijas Vilniaus universitete (VU) baigusi Aistė Marozaitė jau daugiau kaip pusmetį studijuoja viename Paryžiaus universitete. Rinktis tarptautinių santykių magistrantūros studijas užsienyje ją paskatino noras tobulinti VU įgytas žinias, plėsti akiratį.

Daugiau nei pusę metų Prancūzijos sostinėje studijuojanti mergina VU gautų žinių lygiu nenusileido bendramoksliams prancūzams.

Studijuodama užsienyje Marozaitė suprato, kad Lietuvos aukštojo mokslo sistemą kamuoja rimti rūpesčiai. „Mūsų universitetai turi daug ir didelių problemų, bėda, kad metų metus apie jas visi kalba, bet nieko nesprendžia”, – įsitikinusi Marozaitė. Prancūzijos aukštojo mokslo sistema, jos finansavimas gerokai skiriasi nuo mūsų šalies universitetinės sistemos.

Parengia ne blogiau

Užpernai prašymus studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose pateikė beveik 36 tūkst. jaunuolių. Pernai norinčiųjų studijuoti Lietuvoje buvo beveik 150 mažiau. Tačiau Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti valdybos pirmininkas Aloyzas Pažėra mano, kad iš šių skaičių apie protų nutekėjimą į užsienį spręsti nederėtų. „Iš tokio minimalaus paduotų prašymų skirtumo jokių išvadų dėl bėgančių studijuoti į užsienį daryti negalima”, – įsitikinęs jis.

Docentas žino, kad Lietuvos universitetų duonos paragavusius studentus vilioja magistro studijos užsienyje. Tačiau Pažėra nemato nieko bloga, kad jauni specialistai tobulinti žinių išvažiuoja svetur. Studijuoti į užsienį besiveržiantys lietuviai peikia nelanksčią ir menkai finansuojamą Lietuvos aukštojo mokslo sistemą. Tačiau Pažėra įsitikinęs, kad Lietuvos universitetus baigę specialistai nenusileidžia kolegoms iš užsienio. „Žinoma, trūkumų yra nemažai, bet nemanau, kad mes prastai parengiame specialistus. Pagal esamą ekonomikos lygį, sakyčiau, tvarkomės gerai”, – aiškino docentas.

Iš užsienyje pagal mainų programas studijavusių Lietuvos studentų Pažėra ne kartą yra girdėjęs, kad mūsų studentai labai greitai adaptuojasi ir žiniomis gerokai lenkia kitų šalių studentus.

Nėra reklamos studijų

Lietuvė Agnė Klimauskaitė šį spalį pradės mokslus viename privačių Romos universitetų. Žurnalistikos studijas Lietuvoje baigusi mergina čia studijuos reklamos rinkodarą ir dizainą. Į Italiją Agnė išginė tai, kad nė vienas Lietuvos universitetas neruošia reklamos specialistų. „Lietuvoje nėra universiteto, siūlančio reklamos studijas. Beje, nepakanka ir kompetentingų dėstytojų, kurie galėtų tas paskaitas skaityti, nes Lietuvoje vos keli reklamos specialistai yra baigę profesines studijas”, – LŽ pasakojo Italijoje studijuosianti lietuvė.

Apie užsienio universitetą mergina sužinojo ieškodama informacijos internete. Nuvažiavusi į Romą, pamačiusi universitetą, susipažinusi su studijų programa, pasikalbėjusi su ten jau studijuojančiais žmonėmis Klimauskaitė nusprendė stoti būtent į tą universitetą. Metai jame merginai kainuos 7500 eurų.

Tvirtina atestatus

Lietuviai studijuoti į užsienio aukštąsias mokyklas pradėjo veržtis mūsų šaliai tapus Europos Sąjungos (ES) nare. Tuomet supaprastėjo priėmimo į aukštąsias mokyklas procedūros, visose ES šalyse buvo pripažinti mūsų šalies bendrojo lavinimo mokyklų atestatai, aukštųjų mokyklų diplomai.

Statistikos, kokiose užsienio šalyse studijuoja daugiausia lietuvių, nėra. Tačiau manoma, kad daugiausia mūsų kraštiečių mokslus kremta Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Ispanijoje, Vokietijoje. Nemažai lietuvių studijuoja ir Jungtinių Amerikos Valstijų universitetuose.

ŠMM kone kasdien sulaukia į užsienį išsirengusių ir savo atestatus ar diplomus norinčių patvirtinti lietuvių. „Beveik nėra dienos, kad į mus nesikreiptų. Per metus patvirtiname apie 200-300 atestatų”, – LŽ pasakojo ŠMM Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Bazarienė. Dauguma lietuvių dokumentus ruošia stojimui į užsienio aukštąsias mokyklas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , , , , , , , , , , , , .

2 atsiliepimai į "Lietuviai šturmuoja užsienio universitetus"

  1. Nemeluokit

    36000 čia, 200 į užsienį, ir jau „šturmuoja”. Aritmetiką dar mokam, panele Roberta.

  2. Pažiūrėkime tiesai į akis

    Išvykstantys į užsienį dažniausiai- labai protingi(na, ne visada).
    Bet kiek žinau, dauguma protingų žmonių, ypač prizininkų Lietuvos respublikinėse olimpiadose ar dalyvavusių tarptautinėse olimpiadose, išvyksta iš Lietuvos, taigi proto nutekėjimas- labai didelis… deja.. 🙁

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.