Paskutiniuoju metu nemažai paveldo objektų praradusiam uostamiesčiui gali tekti pradėti kautis ir dėl buvusio trąšų fabriko sandėlių išlikimo.
Penkių sandėlių kompleksas, stovintis ant Danės kranto Artojų gatvėje 7, yra įtrauktas į valstybės saugomų nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Pasak Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiojo valstybinio inspektoriaus Laisvūno Kavaliausko, jau apie dešimtmetį dalis čia esančių pastatų yra apleisti, kai kurie, bent jau iš pažiūros, gali būti avarinės būklės.
L. Kavaliauskas prisiminė, jog prieš kelerius metus, kai sandėliai priklausė bendrovei „Laivitė”, būta pažadų juos restauruoti pritaikant įvairiai paskirčiai, taip pat – sutvarkyti krantines, kad galėtų priplaukti laiveliai. Čia dar yra išlikusios akmenimis grįstos senos terasos.
Tačiau sandėlių šeimininkai keitėsi vienas po kito, o apleisti sandėliai tik vis labiau nyko. Vienas iš šių vertingų pastatų buvęs apgriautas per uraganą „Anatolijus”, o po to dalį tekę nuardyti.
Šiuo metu bent jau didieji prie Danės esantys sandėliai priklauso bendrovei „Kleta”, o ši juos ketina parduoti.
Anot L. Kavaliausko, vieta, kurioje stovi vertingi pastatai, yra graži ir perspektyvi – nors tai gamybinė teritorija, tačiau miesto invazija į apleistus pramoninius kvartalus yra akivaizdi, ir yra perspektyva, jog šios teritorijos paskirtis taip pat bus pakeista. Juolab kad priešingoje Danės pusėje netoliese jau planuojama statyti gyvenamąjį kvartalą, vadinamą „Malūnų kalva”.
L. Kavaliausko teigimu, parduodant sandėlius Kultūros paveldo departamentas privalės būti apie tai informuotas, ir bus galimybė paraginti naujuosius savininkus imtis veiksmų. Tačiau paveldosaugininkas pripažino, jog lengva nebus.
„Turėsime rimtų problemų – pastatų būklė prasta, o restauruoti reikia didelių pinigų. Laukia celiuliozės virimo cecho likimas. Kova dėl jo dar bus”, – apie sandėlių komplekso išsaugojimą sakė jis.
Anot Savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjos Rimos Noreikienės, buvusio trąšų fabriko sandėliai buvo pastatyti 1913 metais. Pirmtakas buvo 1869 metais čia įkurtas degintų kaulų miltų fabrikėlis, iš kurio išaugo ir nuo 1881 metų veikė trąšų fabrikas, kuriame buvo gaminamas superfosfatas, salietra, sieros rūgštis.
1900-ųjų spaudoje gamykla vadinta „Union” vardu, ir priklausė Ščecino trąšų fabrikui. 1912 metais pastatus sunaikino gaisras, bet netrukus jie buvo atstatyti.
Fabrikui priklausė 400 metrų Danės krantinės. Upe buvo plukdomi turistai, todėl čia stovinčių pastatų architektūrai buvo skirta daug dėmesio.
Trąšomis fabrikas aprūpino ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos ūkininkus. Jis veikė dar ir po II pasaulinio karo, o vėliau buvo pertvarkytas į „Sirijaus” fabriką.