Iškovojęs nugalėtojo titulą „Lietuvos šokių dešimtuke” dainininkas Mantas Jankavičius ir toliau liko Lietuvos nacionalinėje televizijoje
Atlikėjas Mantas Jankavičius iš „Lietuvos dainų dešimtuko” organizatorių priimė naują iššūkį: jau kelios savaitės, kai dainininkas kartu su verslininke Rita Dapkute bando iškopti į projekto pirmąją vietą. Mantas prisipažino, kad naujasis Lietuvos nacionalinės televizijos (LTV) šou jam vienas malonumas, palyginti su valandomis, kurias praleido besimokydamas šokių žingsnelių.
– Esi itin dažnas įvairių laidų dalyvis, tave nuolat mato skirtingose televizijose. Ar galima teigti, kad tapai televizijos žmogumi?
– Nemanau, kad esu „televizinis” žmogus. Televizija tiesiog priemonė išreikšti ir parodyti save. Pirmenybę teikiu pasirodymams koncertų salėse. Ten aš labiau mėgstamas. „Lietuvos dainų dešimtukas” tėra vienas projektų, gana įdomus, tačiau neužgožia mano, kaip atlikėjo, veiklos.
– Kai dalyvavai „Lietuvos šokių dešimtuke” buvai prasitaręs, kad apskritai norėtum nutraukti šokius dėl didelės įtampos, sunkaus darbo. Kodėl sutikai dalyvauti dar viename panašiame projekte?
– Nemanau, kad „Lietuvos dainų dešimtukas” yra panašus į prieš tai buvusį šokių projektą. Jie labai skirtingi. Vienintelis bruožas, siejantis abu projektus, yra Lietuvos nacionalinė televizija. Dabartiniame projekte kur kas lengviau dirbti. Dainavimas – mano stichija. „Lietuvos šokių dešimtuke” buvau mokinys. Dabar esu iš dalies mokytojas. Man lengviau ruoštis pasirodymams, nebėra didžiulės įtampos, varginančių repeticijų. Šokių projektui tekdavo per dieną net 5 ar 6 valandas aukoti.
– Keliais žodžiais apibūdink „Lietuvos dainų dešimtuko” partnerę Ritą Dapkutę.
– Labai džiaugiuosi, kad mano partnere tapo Rita. Ji – dainuojanti ir girdinti moteris. Su ja galime imtis ir įdomesnių muzikinių sprendimų. Nereikia dainuoti vien unisonu. Dainuodamas su Rita jaučiuosi saugus. „Lietuvos dainų dešimtukas” mums abiem itin svarbus, nenorime patirti gėdos.
– Ar nors kartą sušokote valsą po šokių projekto finalo?
– Ne, nė karto. Manau, jog įgyti įgūdžiai nedings, jei ir nerepetuosiu dažnai. Aš apskritai niekada niekur nešokau iki „Lietuvos šokių dešimtuko”. Manęs niekas nebuvo matęs šokančio klubuose ar vakarėliuose. Aš nemėgstu šokti. Šokių projektas buvo išbandymas, tarsi patikrinimas. Buvo įdomu pažinti save, įsitikinti, ar galiu šokti. Galbūt kurią nors dieną sužinosiu, kad esu geras kosmonautas. Sumanymas buvo puikus įrodymas, kad galiu pranokti save.
– Kokią įtaką populiarumui padarė televizija?
– Žinoma, įtaka didelė. Televizijos poveikio populiarumui niekas negalėtų paneigti. Pasvarstykime: į koncertą ateina apie 400 žmonių, o per televizorių tave mato vos ne trečdalis Lietuvos. Džiaugiuosi, kad televizija suteikė galimybę parodyti muziką, atskleisti balsą didesnei auditorijai.
– Kodėl nedalyvavai „Eurovizijos” konkurse?
– Kiekvienam savo. „Eurovizija” nėra pagrindinis konkursas, kuriame būtinai turi dalyvauti. Dalyvauti šiame konkurse man pasirodė ne esminis dalykas. Manau, kad gyvenimas tikrai nesikeičia, kad ir nedalyvauji konkurse, į kurį veržiasi vos ne visi Lietuvos atlikėjai.
– Pagaliau gerbėjai sulaukė M.Jankavičiaus debiutinio albumo. Ar jo išleidimo laikas nebuvo parinktas dėl puikios atmosferos ir populiarumo po „Lietuvos šokių dešimtuko”?
– Aš niekada nenorėjau išleisti albumo vien tam, kad jis būtų išleistas. Manau, prie visų darbų turi būti atsakingai dirbama. Negalima albumo išleisti bet kaip ir bet kokia proga. Tikriausiai reikėjo išlaukti tam tikrą laiką, kol debiutinis albumas pribrendo gimti. Labai džiaugiuosi, kad jis pasirodė kaip tik dabar, o ne prieš kokius trejus metus. Albumo pasirodymas tikrai nesusijęs su „Lietuvos šokių dešimtuke” iškovotu populiarumu. Dainos buvo beveik įrašytos dar prieš projektą. Tiesiog šokiai privertė trumpam atidėti įrašus. Pasibaigus projektui grįžau prie senų darbų, nebaigtų idėjų.
– Ar jau išleidai per šokių projektą laimėtus pinigus?
– Labai pykstu, kai žurnalistai užduoda šitą klausimą. Skaudžiausia buvo, kai iš karto po šokių porų nugalėtojų paskelbimo žurnalistai ėmė klausinėti ne kaip jaučiuosi, o kur išleisiu 25 tūkst. litų. Tada buvau kupinas neapsakomų jausmų, o manęs klausė apie pinigus. Manau, ši suma pernelyg maža, kad iš esmės pakeistų gyvenimą. Nieko ypatingo iš jų neišpeši. Ne tai gyvenime svarbiausia.