Kada vaikai žaidžia šeimą?

Naujajame Antano Gluskino spektaklyje „Vaikystės etiudai” – didmiesčio vaikų šėliojimai ir svajos

Balandžio 9, 15 dienomis, 12 ir 15 val. Keistuolių teatras kviečia į trečiąją šio sezono premjerą. Tai režisieriaus ir inscenizacijos autoriaus Antano Gluskino muzikinis spektaklis visai šeimai „Vaikystės etiudai” pagal to paties pavadinimo čekų rašytojo, garsaus pasakų kūrėjo Ludviko Aškenazy knygą. Spektaklio dailininkė Ramunė Skrebūnaitė, kompozitorius Jonas Jurkūnas. Vaidina žinomi šio teatro aktoriai – Viola Klimčiauskaitė, Agnė Sunklodaitė, Dalius Skamarakas bei jauniausiųjų keistuolių kartai atstovaujantis Jonas Šarkus.

Visai šeimai

Kaip LŽ pasakojo Gluskinas, „Vaikystės etiudai” – pasakojimas apie mažą mergaitę (akt. Klimčiauskaitė) ir jos draugą (akt. Šarkus), kuriems tėvai visai neturi laiko, neskiria jokio dėmesio. Todėl vaikai, išsiilgę šilumos ir bendravimų, žaidžia šeimą – tai, ko jiems gyvenime labiausiai trūksta.

„Spektaklį kūriau visai šeimai. Čia daug vaikiškos žaismės, pasaulio atradimo džiaugsmų ir optimizmo, tačiau tai ir socialinius skaudulius keliantis pastatymas, – kalbėjo Gluskinas. – Ypač šiandien aktuali tėvų ir vaikų bendravimo stoka. Kartu su tėvais noriu apie tai mąstyti, kartu spręsti mums visiems bendras problemas. Juk ir aš auginu du vaikus – šešerių Roką ir dvejų metukų Mortą.”

Poezija ir drama

Visos „Vaikystės etiudų” istorijos, nutikusios per metus, perteikiamos per penkiametės mergaitės pasakojimą. Buitines šeimos gyvenimo situacijas bei mergaitės dramatinius išgyvenimus dar labiau išryškina Skrebūnaitės įtaigiai sukurta urbanistinė scenografija: miesto daugiaaukščiai, tviskantys metalo ir stiklo konstrukcijomis, žybsintys neoninėmis šviesomis. Net režisieriui tokia aplinka pasirodė šalta ir bauginanti. Šiame, jau trečiajame Gluskino spektaklyje pirmąkart skamba dainelės. „Kad būtų poezijos ir žaismės”, – paaiškina ir priduria, jog dainas kūrė jaunas kompozitorius Jurkūnas, dar studijuojantis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, ir aktorės Klimčiauskaitė bei Sunklodaitė, surimavusios tekstukus režisieriaus nurodyta tema.

Režisieriaus tema

Tai jau trečiasis trisdešimt dvejų metų režisieriaus Gluskino spektaklis, skirtas visai šeimai. 2004-aisiais jis Keistuolių teatre pastatė žiūrovų itin mėgstamą „Mano senelis buvo vyšnia”, pagal to paties pavadinimo Angelos Nanetti apsakymą, kuris po metų Lietuvos profesionalių teatrų festivalyje „Vaidiname žemdirbiams” buvo apdovanotas kaip geriausias spektaklis vaikams. Tais pačiais metais režisierius už šį spektaklį buvo nominuotas „Auksiniam scenos kryžiui”. 2005 metais Valstybiniame jaunimo teatre Gluskinas pastatė spektaklį pagal Aldonos Liobytės pjesę „Aukso obuolys”.

Kūrybinėje Gluskino biografijoje – ir trys trumpametražiai vaidybiniai videofilmai: „Patarimai jaunam artistui”, „Tėvai ir vaikai”, „Krautuvėlė”.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.