Popiežius Benediktas XVI Didįjį Penktadienį, pačią niūriausią krikščioniškojo kalendoriaus dieną, kai minimas Kristaus nukryžiavimas, vadovavo eitynėms su žvakėmis aplink Romos Koliziejų, stebint dešimtims tūkstančių piligrimų.
Nešdami rankose žvakes, kurių liepsnelės mirkčiojo apsuktos spalvotu popieriumi, eitynių dalyviai kaip upė tekėjo aplink senovinę Romos areną, o 79-erių metų popiežius, 1,1 milijardo Romos katalikų vadovas, nešė paprastą kryžių pirmojoje ir paskutinėje Kryžiaus kelio atkarpose.
Baigiantis eitynėms, popiežius kreipėsi į minią susitelkusią prie milžiniško kryžiaus, sudaryto iš degančių žvakių ir iškilusio virš jūros žiburėlių, nušvietusių Koliziejų auksine šviesa.
Jis paprašė tikinčiųjų „pasimelsti už kenčiančiuosius pasaulyje” ir pasakė, kad „didžiausia nuodėmė yra nejautrumas ir širdies kietumas”.
Bažnyčios visuotinumą simbolizuojančios procesijos metu kryžių pasikeisdami nešė jauni žmonės iš Kongo Respublikos, Čilės, Pietų Korėjos, Kinijos, Angolos, taip pat Romos vyskupijos atstovai, du pranciškonų vienuoliai.
Italas, Šventojo Rašto mokslininkas monsinjoras Gianfranco Ravasi (Džianfrankas Ravazis) iš Milano šį kartą kiekvienai iš 14 Kryžiaus kelio stočių parengė meditacijoms ištraukas iš Šventojo Rašto.
Devintojoje stotyje, kai Jėzus susitiko su Jeruzalės moterimi, buvo prisiminta moters dalia per visą žmonijos istoriją.
G.Ravasi pažymėjo, kad Jėzų buvo „apsuptas pasaulio moterų, dukterų ir seserų”. Jis ragino apmąstyti, ką patyrė visos moterys, „kurios buvo prievartaujamos, žaginamos, išvarytos iš visuomenės, verčiamos paklusti gėdingoms genčių apeigoms, žydės, palestinietės motinos, moterys karuose, našlės, vaikų užmirštos senyvos moterys”.
Prieš tai Didįjį Penktadienį popiežius aukojo mišias Šv.Petro bazilikoje. Pamoksle, kurį, laikantis tradicijų, perskaitė popiežiaus pamokslininkas, aiškiai dominavo moters vaidmuo.
Moters „buvimas šalia Nukryžiuotojo ir Prisikėlusiojo yra gyvybiškai svarbi pamoka mums šiandien: mūsų civilizacijoje, kurioje dominuoja įvairios technologijos, žmogui reikia širdies, kad jis išgyventų”, – sakė pranciškonų kapucinų kunigas Raniero Cantalamessa (Ranjeras Kantalamesa).
„Turėtume suteikti daugiau erdvės „širdies argumentams”, jeigu norime, kad mūsų planeta, kurioje vyksta fizinis atšilimas, dvasiškai nenusiristų į ledynmetį”, – tęsė jis.
Šeštadienį vakare jis aukos Velyknakčio Mišias, o sekmadienį perskaitys palaiminimą ir kreipimąsi į miestą ir pasaulį „Urbi et Orbi”.