Kad ir kokie būtų žmonių rasės lyčių skirtumai, visos šių skirtumų šaknys glūdi dviejose chromosomose.
Žinia, kiekviena žmogaus ląstelė turi po du visų chromosomų egzempliorius. Išskyrus vieną išimtį: vyro ląstelėje vieną porelę sudaro nelygiaverčiai partneriai. Nedidelę Y chromosomą atitinka gana stambi X chromosoma, o moteris Y chromosomos neturi, užtat turi dvi vienodas X chromosomas.
Y chromosoma nedidelė, palyginti su kitomis, joje yra vos 25 genai (X chromosomoje, kiek žinoma, – nuo tūkstančio iki pusantro tūkstančio genų, o iš viso žmogus jų turi bene 30 tūkstančių). Arba, jei skaičiuosime nukleotidų poras (genetinio kodo „raides”), Y chromosomoje jų 23 milijonai porų, o X chromosomoje – 150 milijonų.
Kad bent šiek tiek išlygintų šansus, gamta kiekvienoje moters kūno ląstelėje vieną X chromosomą išjungia. Tačiau apie 19 procentų genų vis dėlto vengia šio išjungimo, ir moteris gauna kai kuriuos iš X genų dviem egzemplioriais. Daugelis jų yra susiję su smegenų augimu ir darbu. Tuo mokslininkai aiškina faktą, kad psichikos sutrikimai, nuo autizmo iki šizofrenijos, dažniau ištinka vyrus.
Kita vertus, moterys labiau pažeidžiamos depresijos. Amerikiečių duomenimis, per visą gyvenimą 21,3 proc. moterų ir 12,7 proc. vyrų bent kartą išgyvena sunkios depresijos periodą. Toks lyčių skirtumas išryškėja jau apie 13 metus: šio amžiaus berniukai yra labiau linkę į sunkią melancholiją nei mergaitės.
Vienas iš X chromosomos genų rūpinasi sėklidžių formavimusi, o jos dar motinos įsčiose pradeda gaminti vyriškąjį lytinį hormoną testosteroną. Pasklisdamas su kraujo srautu po visą vaisiaus kūną, hormonas veikia visas – taip pat ir augančių smegenų – ląsteles.
Kai kurie neurologai mano, kad ankstyvojoje smegenų formavimosi stadijoje testosteronas stimuliuoja kairiojo ir stabdo dešiniojo pusrutulio augimą. Žinia, kairysis pusrutulis racionalesnis, o dešinysis gyvena emocijomis. Žmonės, kurių mąstymas kairiuoju smegenų pusrutuliu yra dominuojantis, aktyviai imasi spręsti iškilusias problemas ir daro tai logiškai, o intuicija naudojasi tik tada, kai nėra kitos išeities. Ir atvirkščiai – jeigu dominuoja dešinysis purutulis, žmogus laikosi emocionalaus ir intuityvaus požiūrio į problemas.
Įstabu, kad testosterono kiekis nėštumo metu paveikia būsimus gabumus kalboms. Kuo aukštesnis šio hormono lygis vaisiui augant, tuo skurdesnis bus vaiko leksikonas, kai jam sukaks dveji metai. Todėl mergaitės dažniausiai pradeda kalbėti anksčiau už berniukus.
Tačiau ne visi vyrų ypatumai atsiranda dėl testosterono. Y chromosomos genai stimuliuoja vadinamųjų dofamininių neuronų dauginimąsi smegenyse. Jų daugiau turi vyrai, ir tuo paaiškinamas tas faktas, kad tarp vyrų yra daugiau alkoholikų ir narkomanų, taip pat ir tai, kad vyrai labiau linkę į naujų pojūčių paieškas bei riziką.
Be to, dofamininiai neuronai prisideda prie judėjimo įgūdžių lavėjimo ir pirmieji kenčia nuo Parkinsono ligos, kuri dukart dažniau pakerta vyrus.
Neseniai buvo nustatyta, jog moterys turi 15-20 proc. daugiau pilkosios smegenų masės. Tai ir yra neuronai, kuriuose dirbamas pagrindinis skaičiavimo darbas (tai tos „mažytės pilkos ląstelės”, kurių mėgdavo griebtis Erkiiulis Puaro). Taigi tampa aišku, kodėl moterų smegenų masė yra mažesnė nei vyrų, o intelekto rodiklis, nustatomas psichologiniais testais, nėra žemesnis. Tiesiog mažesnėje moters smegenų masėje yra daugiau aktyvių elementų.
Vyrų smegenyse yra daugiau baltosios masės ir smegenų skysčio. Baltoji medžiaga – tai ilgos neuronų ataugos, padengtos izoliuojamuoju riebalų sluoksniu. Šie kabeliai leidžia geriau paskirstyti užduotis tarp skirtingų smegenų dalių.
Smegenų skystis, esantis smegenų skilveliuose, amortizuoja smūgius. Taigi smūgių į galvą pasekmės vyrams būna lengvesnės. (Reikia pridurti, kad jie dažniau jų ir gauna.)
Kraujas moterų smegenis aprūpinančiose kraujagyslėse srūva greičiau nei vyrų smegenyse. Ši savybė didele dalimi kompensuoja smegenų senėjimą. Senstant smegenų medžiaga greičiau nyksta vyrams; ypač susitraukia kairioji frontalinės žievės dalis, kuri galvoja apie ilgalaikius priimamų sprendimų padarinius ir yra atsakinga už savikontrolę. Šis audinių nykimas yra pastebimas smegenų tomogramose jau apie 45-uosius metus.
Moters smegenys apdoroja informaciją apie žmones kitaip nei vyro. Moterys apdovanotos gebėjimu greitai, intuityviai įvertinti žmogų. Jos geba įsijausti į kito žmogaus padėtį ir iš menkų užuominų suprasti jo jausmus ir mintis, numatyti poelgius bei reaguoti emocionaliai. Gamtos suderinta priimti kitokį požiūrį, moteris, esant bet kokiam konfliktui, gali įžvelgti abiejų pusių teisumą, net ir tuomet, kai į konfliktą yra įtraukiama ir pati. Šios ypatybės yra moteriškojo prieraišumo pagrindas.
Vyrai – atvirkščiai, yra linkę į pokalbininką žvelgti kiek atsiriboję, o tvirčiausiai jaučiasi ne su žmonėmis, o su negyvais objektais. 99 procentai mergaičių, sulaukusių šešerių metų amžiaus, ir tik 17 procentų to paties amžiaus berniukų žaidžia su lėlėmis. Dauguma berniukų linkę žaisti su mašinėlėmis ir konstruktoriais (kaip „Lego”).
Moters organizmas kitaip reaguoja ir į stresą. Jis išmeta į kraują daugiau streso hormonų ir sunkiai baigia jų gamybą, kai streso priežastis jau pašalinta. Normalų hormoninės sistemos sugebėjimą greitai išjungti streso hormonų išskyrimą stabdo moters lytinis hormonas progesteronas. Tačiau ilgalaikis streso hormonų poveikis kenkia smegenų ląstelėms, ypač hipokampo ląstelėms, kurios rūpinasi atmintimi.
Maža to, kad moterys fiziologiškai labiau pažeidžiamos streso, jos silpnesnės ir psichologiškai. Moterys linkusios išgyventi nemalonias situacijas ir negatyvius jausmus, ypač kai jie liečia santykius su artimais žmonėmis ar kolegomis.
Iš viso šiuolaikinis mokslas apie žmogų yra priskaičiavęs 109 skirtumus tarp vyrų ir moterų, tačiau šis skaičius dar toli gražu ne galutinis.