Šiandien, balandžio 5 dieną, 10 val. sostinės Signatarų namų salėje vyks mokslinė konferencija, skirta Lietuvių mokslo draugijos šimtmečiui. 1907 metų balandžio 7 diena – viena svarbiausių lietuvių atgimimo istorijoje. Tą dieną Vilniaus „Kanklių” salėje susirinkęs lietuvių inteligentijos branduolys susibūrė į Lietuvių mokslo draugiją. Steigiamajame susirinkime buvo apibrėžta draugijos veiklos programa, išrinkta pirmoji valdyba. Valdybos pirmininku buvo išrinktas dr. Jonas Basanavičius, šias pareigas jis ėjo iki pat mirties (1926).
Draugija tyrė lietuvių kalbą bei tarmes, rinko tautosaką, etnografinę medžiagą, daug dėmesio skyrė archeologiniams, antropologiniams bei istoriniams tyrimams. Prie draugijos buvo įsteigta biblioteka, archyvas ir muziejus. Rūpintasi kultūros paveldo išsaugojimu.
Mokslo draugija tapo lietuvių nacionalinio ir kultūrinio sąjūdžio centru, lietuvybės židiniu, padėjo pagrindus valstybės kūrimui. Be mokslinių tyrimų, Mokslo draugija daug nuveikė švietimo srityje, tai buvo pirmoji lietuviška mokslinių tyrimų, kultūrinės veiklos bei švietimo institucija. Draugija dalyvavo visuomeniniame gyvenime, organizavo istorinių, kultūrinių jubiliejų minėjimus.
Lietuvių mokslo draugija suvienijo lietuvių inteligentiją, subrandino pirmuosius krašto politikos valstybininkus. Net aštuoniolika draugijos narių tapo 1918 metų vasario 16-ąją paskelbto Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarais. Lietuvių mokslo draugija veikė iki 1938 metų sausio 24 dienos, kai lenkų administracija ją uždarė. Lietuvai atgavus Vilnių, draugija dar kurį laiką veikė. 1940 metais ji buvo įtraukta į Lietuvos mokslų akademiją.