Beveik du mėnesius po Baltarusiją keliavo vilniečio fotomenininko Kęstučio Stoškaus personalinė paroda „Vilnius. Senamiesčio fotografijos”, pristatyta Gardine ir Minske
Vos kelios valandos kelio iki kaimyninės Baltarusijos sostinės Minsko bei Gardino. Tačiau, kaip pasakoja fotomenininkas Kęstutis Stoškus, ten yra daug netikėtų atradimų, kurie primena ir apie mūsų valstybių bendros istorinės praeities palikimą, ir apie šių dienų kultūrinio gyvenimo akcentus.
Bibliotekos pirmtakai
Atidarant parodą „Vilnius. Senamiesčio fotografijos” Baltarusijos nacionalinėje bibliotekoje Minske jos direktorius Romanas Motulskis atkreipė susirinkusiųjų dėmesį, kad Stoškus – pirmasis lietuvių menininkas, pristatantis savo kūrinius didelėje ir įspūdingoje, neseniai duris atvėrusioje bibliotekoje. Pirmasis kūrėjas, bet ne mūsų šalies atstovas. Motulskis džiaugėsi prisiminęs, jog ieškodamas naujų kompiuterinių sistemų konsultantų pasirinko būtent lietuvius. Ir neapsigavo. Direktorius neturi priekaištų kompiuterininkams, sužavėtas ir menininko viešnage, ypač – bibliotekai padovanotu albumu „Vilnius. Senamiesčio fotografijos”, kuris primins čia vykusią lietuvio parodą.
Baltarusijos kultūros viceministras Valerijus Gedroicas taip pat pabrėžė, kad nuolat plečiasi kultūrinis bendradarbiavimas tarp mūsų šalių; Stoškaus paroda – dar vienas bendras projektas.
„Vilnius. Senamiesčio fotografijos” – tai septyniasdešimties darbų rinkinys, į kurį autorius sudėjo 1994-2004 metų nespalvotas fotografijas. Minskiečiai, susipažinę su nuotraukomis, parodai atrinko keturiasdešimt du kūrinius, kuriuose įamžintos miesto panoramos, gatvelės, namų ansambliai ir bažnyčios. „Susirinkusiuosius įspėjau, kad tai – ne kelionių vadovas po miestą. Nuotraukose – mano subjektyvus žvilgsnis į senamiestį, kurį pradėjau fotografuoti beveik prieš tris dešimtis metų, kai atvažiavau studijuoti į Vilniaus universitetą, – LŽ pasakojo Stoškus. – O Minske man labai netikėtas buvo didžiulis baltarusių žiniasklaidos dėmesys parodai. Aktyvūs buvo ir vietos fotomenininkai, kurie per atidarymą dalijosi prisiminimais ir siuntė linkėjimus kolegoms. Sujaudino lietuvių bendruomenės žmonių džiaugsmas, pasididžiavimas ir graudulys, kai jie žiūrėjo į mūsų sostinės senamiesčio fotografijas. O tai, kad per atidarymą dalyvavo ir kalbėjo aukšti Baltarusijos valdžios ir Lietuvos ambasados pareigūnai, matyt, irgi kažką, ko aš nesupratau, reiškė…”
Tarsi dialogas
Stoškaus darbų kelionė po Baltarusiją prasidėjo Gardine. Miesto parodų salėje ekspozicija buvo pristatyta minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, tad atidaryme taip pat dalyvavo daug oficialių abiejų šalių bei dvasininkijos atstovų.
Ypač didelis buvo miesto inteligentijos ir menininkų susidomėjimas. Tų, kurie lankėsi Vilniuje ir kuriems Gardino senamiestis net primena Lietuvos sostinę, ir kurie, kaip fotografijų autorius, išgyvena dėl nykstančio architektūros paveldo.
„Paklaustas apie šią savo parodą atsakau, kad mano kūryba – tarsi dialogas su senaisiais miesto istorinės fotografijos meistrais, – pasakojo Stoškus. – Fotografuodamas Vilnių kartais stabteliu net tose pačiose vietose, kur dirbo garsieji meistrai Jozefas Czechowiczius, Filibertas Fleury, Janas Bulhakas ar jau mūsų dienų fotografai: Mečislovas Sakalauskas, Algimantas Kunčius, Arūnas Baltėnas, Raimondas Paknys. Žiūrint į visų jų fotografijas itin akivaizdu, kaip sparčiai keičiasi miestas, kad negrįžtamai netenkame unikalių jo vertybių.”
Stoškaus parodą „Vilnius. Senamiesčio fotografijos” įsigijo Lietuvos nacionalinis muziejus, kur ji 2004 metais ir buvo eksponuota. Pirmoji iš muziejaus skolintos parodos kelionė po kaimyninę šalį buvo sėkminga. Ji skatina galvoti ir apie kitus šių darbų pristatymus užsienyje bei, žinoma, Lietuvoje, kur pastaruoju metu itin aktualios paveldosaugos problemos.