Atsargiai, pavasaris

Balandžio 1-oji – ne tik mistifikacijų, bet ir permainų diena. Ypač tai juntama keliuose ir gatvėse.

Nors kalendorinis pavasaris prasideda kovą, vairuotojai sezonines permainas pajunta būtent balandį. Jos užfiksuotos ir vairuotojo parankinėje – Kelių eismo taisyklėse.

Keisti padangas ar ne?

Pradėsime nuo padangų. Žiemines dygliuotąsias padangas galime pakeisti vasarinėmis, ir niekas – nei kelių patruliai, nei draudikai nebereikš formalių pretenzijų, kad per anksti tai padarėte, nors orai tikrai iki šiol nebuvo žiemiški…

Pakeisti padangas, vienų nuomone, patartina kuo greičiau, nes žieminių guma minkšta, ir juo aukštesnė kelio dangos temperatūra, tuo greičiau jos dyla, praranda stabilumą, ilgėja stabdymo kelias, vadinasi, didėja avarijos tikimybė.

Atšilus orams šyla ir asfaltas. Saulėje jis net įkaista. Kartais esame linkę neskubėti žieminių padangų keisti į vasarines, nes nežinome, kokių staigmenų gali pateikti pavasarėjanti gamta. Vis dėlto, žieminių padangų guma pritaikyta šalčiams.

Jeigu šiltą pavasario dieną važiuojame kad ir 90 km/h greičiu, padangos labai greitai įkaista. Nepatikimiausios naudotos ir nežinia kada gamintos padangos. Jos praranda elastingumą, aižėja, plyšta ir t. t. Apie tokį nemalonumą kaip pailgėjęs stabdymo kelias kalbėti net neverta.

Netinka žieminės padangos ir prireikus apvažiuoti kliūtį, kitaip manevruoti. Minkšta guma, aukštas profilis – ne patys geriausi pagalbininkai stabdant ant sauso asfalto. Padanga tik „ištepa” kelio dangą, o automobilio inercija padidėja. Štai kodėl atšilus orams jokiu būdu nepatartina greitai važiuoti žieminėmis padangomis.

Jeigu nutarėte senų padangų nekeisti iki vasaros, atminkite, kad tada privalote laikytis žiemos įpročių ir žiemą leistino greičio.

Vairuotojai, nekeičiantys padangų, turi ir savų argumentų. Ir šie gana svarūs.

Esą bent jau universalių padangų apskritai neverta keisti. Logikos, kaip minėta, yra. Guma savo ypatybes išlaiko daugiausia ketverius metus. Vėliau sukietėja, praranda ypatybę stabdyti. Taigi nekeičiant padangų taip galima važinėti mažiausiai trejus metus. Šiuolaikinės padangos trejus metus, ne itin intensyviai važinėjant, tikrai laiko.

Taigi čia pasirinkimo teisė palikta vairuotojui – tiktai jis gali realiai įvertinti situaciją, važiavimo manierą, kilometražą ir t. t.

Kas kita dygliuotosios padangos: jas būtina keisti. Ir tai padaryti reikia iki balandžio 10 dienos. Apskritai daugelis skeptiškai nusiteikę dygliuotųjų padangų tikslingumu. Bent mūsų keliuose per sezoną jos praverčia daugiausia savaitę kitą, ir jomis „apauti” savo mašiną turėtų tiktai atitinkamais keliais važinėjantys vairuotojai.

Kaip pakeistas padangas laikyti, galite paskaityti „Trasos” konsultanto Olego Ziko patarimuose.

Šviesos

Kita permaina, kurios nevalia pamiršti vairuotojams – važiuoti įjungtais automobilių žibintais. Anksčiau pavasarį galėdavome važiuoti išjungę šviesas, nuo šiol to daryti nevalia. Eismo saugumo specialistai, arba bent jau tokiais save laikantys, tai vadina efektyvia prevencine priemone.

Šiek tiek pagrindo yra. Vairuotojui nuo įjungtų šviesų, ypač spiginant saulei, nei šilta nei šalta. Tačiau važiuojantįjį geriau mato kiti. Bet važiuojant, tiksliau – kasdien slenkant transporto kamščiuose, ypač magistralinėse gatvėse su skiriamąja eismo juosta, tikrai įjungtos šviesos jokio efekto neduoda.

Vis dėlto dauguma vairuotojų pesimistiškai vertina šią naujovę, tai siedami tik su papildomomis išlaidomis degalams.

Drausmė

Vairuotojai šį mėnesį turėtų būti drausmingesni. Balandį policija ketina aktyviau gaudyti pažeidėjus. Tai susiję su Jungtinių Tautų ir Pasaulio sveikatos organizacijos balandį paskelbta pirmąja Pasauline saugaus eismo savaite. Taip siekiama atkreipti dėmesį į nesibaigiantį karą keliuose. Prie šios akcijos prisidėjo ir Lietuvos policijos departamentas.

Greitis

Balandis šalies vairuotojus pasitinka leistinu didesniu maksimaliu važiavimo greičiu keliuose. Dabar automagistralėse leidžiama važiuoti maksimaliu 130 km/h greičiu.

Kelio ruožuose, pažymėtuose ženklu „automobiliams skirtas kelias”, bus galima važiuoti didžiausiu 110 km/h greičiu (žiemos sezoną šis greitis buvo 10 km/h mažesnis). Tiesa, kol kas šis ženklas stovi vienintelėje vietoje – kelyje Vilnius-Kaunas ties Rumšiškėmis. Mat toje vietoje – itin intensyvus automobilių eismas.

Bazinis maksimalus važiavimo keliais greitis nesikeičia – 90 km/h, gyvenvietėse – 50 km/h arba pagal KET ženklus. Žvyrkeliais iki 70 km/h važiuojama visus metus.

Automobilis

Nors kelių eismo taisyklėse tai nenurodoma, kiekvienas vairuotojas turėtų žinoti, kad automobilį reikia ruošti ir vasarai.

Štai keli patarimai. Nesvarbu, važinėjote žiemą ar laikėte automobilį aikštelėje, pravartu automobilių remonto ir priežiūros dirbtuvėse žvilgtelėti į automobilio dugną.

Atkreipkite dėmesį į naujus korozijos židinius, kurie, jei laiku nesiimsite priemonių, gadins mašiną toliau. Pravartu atkreipti dėmesį į apsauginės antikorozinės dangos būklę. Visai realu, kad žiemą dugnu lietėte ne vieną sušalusio sniego kauburėlį ar nespėjote apvažiuoti netikėtos kliūties.

Apgadintas vietas išduos plikas metalas: jei tokių vietų gausu, dugną pravartu padengti antikorozine danga.

Pakėlus automobilį patikrinkite apsaugines gumas, vairavimo mechanizmo trauklių antgalius.

Kitas svarbus dalykas – patikrinti visus svarbius sujungimus po variklio antvožu, ypač aušinimo sistemos žarnų. Dėl didelio temperatūrų skirtumo žiemą ir drėgmės gali atsirasti įtrūkimų.

Beje, siekiant informatyvesnės apžiūros, variklį reikėtų nuplauti, ypač skirti dėmesį vietoms, kurių nepasiekia priešpriešinio oro srovė, vanduo.

Termostatu (išjungus salono šildytuvą) – patikrinkite, ar aušinimo skystis juda didžiuoju ratu per aušintuvą, t. y. kaista viršutinė arba arčiausiai variklio esanti žarna.

Daugelyje automobilių aušinimo sistemos ventiliatorius turi įsijungti, kai aušinimo skysčio temperatūra įkaista daugiau kaip 90 laipsnių.

Jei žiemą naudojote sezoninę alyvą, reikėtų ją pakeisti labiau tinkama šiltesniam metui (gali turėti didesnį klampos indeksą, jei tokios reikia varikliui).

Nepatingėkite patikrinti oro filtro. Didesnis oro drėgnumas, dulkės, druska ir purvas gali būti pakenkę filtravimo elementui.

Stabdžių, sankabos skysčiai paprastai keičiami kas dvejus metus, tačiau jų būklę po žiemos vertėtų taip pat patikrinti. Dėl jame prisikaupusio vandens sumažėja skysčio virimo temperatūra, todėl padidėjus stabdymo intensyvumui, mažėja stabdymo efektyvumas.

Patikrinkite, ar po žiemos neatsirado korozijos židinių ant žibintų reflektorių. Vidinius stiklų paviršius pavasarį nepakenktų nuvalyti ir padengti specialia medžiaga nuo rasojimo.

Vairuotojai pavasarinukai

Vienas pagrindinių pavasario požymių – ne tik šiltas oras, bet ir vis didėjantis automobilių srautas keliuose bei gatvėse.

Pavasarį į gatves išrieda gausybė automobilių, vairuojamų nepatyrusių vairuotojų, nedrįstančių sėsti prie vairo žiemą bei vėlyvą rudenį. Didėja ir greitis. Kai kam atrodo, kad orams atšilus vairuoti kur kas saugiau. Deja, taip tikrai nėra.

Vos atšilus, kai baisiausių avarijų grėsmė, atrodo, praėjo, vairuotojai net mieste įsibėgėja iki 100 km/h. Paskaičiuota: 60 kilometrų per valandą greičiu važiuojanti mašina per sekundę įveikia 16,5 metro. Lekiant visa šimtine vaizdai už lango keičiasi kone dvigubai greičiau. Tik vairavimo įgūdžiai lieka kaip buvę – ir pavasarį žmogus iš inercijos vairuoja taip, tarsi už lango būtų žiema, kai leistinas greitis kur kas mažesnis. Todėl primiršus greitesnio važiavimo įgūdžius, neretai jų niekada neturėjus, labai smarkiai rizikuojama.

Paradoksas: asfaltas klastingesnis už ledą. Ant ledo automobilis tampa nevaldomas važiuojant maždaug 40 km/h, o ant asfalto tas greitis kone keturis kartus didesnis. Čia svarbiausia, kad greitai lekiant neva patikima asfalto danga nelieka laiko reaguoti į avarinę situaciją, o kad ir bejėgiškai čiuožiant ledu vairuotojas turi bent porą sekundžių, per kurias gali laisvai priimti sprendimą – pasukti vairą, pristabdyti ar paspausti akceleratorių. Dar ir smūgio jėga ne tokia stipri. Todėl pavasario avarijos kur kas skaudesnės.

Praktika

Patarimai čia paprasti. Jeigu ilgesnį laiką nesėdėjote prie automobilio vairo, jums pravartu išvažiavus į nuošalesnę aikštelę prisiminti tai, ką jau žinojote ir mokėjote, tačiau per kelis mėnesius primiršote. Taigi čia, atokiau nuo gatvės šurmulio, tiesiog pasivažinėkite automobiliu, atgaminkite visus stabdymo, vairavimo, manevravimo įgūdžius, patikrinkite, kaip į jūsų veiksmus reaguoja mašina, per žiemą laikyta garaže.