Geros psichologinės sveikatos priesakai

Daugelis žmonių su savo organizmu elgiasi taip, lyg būtų pikčiausi jo priešai: valgo kas papuola, nuodija tabaku ir alkoholiu, be saiko eksploatuoja savo jausmus, nemąstydami, kad sveikata, turėdama ribas, gali netikėtai ir nepataisomai sutrikti.

Laikykitės taisyklių

Taip yra todėl, kad žmonės nepažįsta patys savęs ir savo organizmo veiklos dėsnių. Sveikas žmogus yra tas, kurio fizinė, nervinė, psichinė ir dvasinė būklė yra harmoninga, kai žmogus yra gerai prisitaikęs prie gamtos bei socialinės aplinkos.

Organizmo sveikata yra glaudžiai susijusi su psichologiniu nusiteikimu ir dvasine būsena.

Norint, kad sveikata neapviltų, būtina laikytis tam tikrų gyvenimo taisyklių. Būtina racionaliai maitintis, taisyklingai kvėpuoti, aktyviai judėti ir grūdintis. Svarbu ir rūpintis savo dvasine pusiausvyra, skirti laiko ir jėgų dvasiniam tobulėjimui.

Valgykite protingai

Taisyklinga mityba – viena svarbiausių sveikatos ir ilgaamžiškumo sąlygų. Mityba atkuria organizmo energetiką bei dvasinę pusiausvyrą.

Sveikatai naudingiau, jeigu nuo stalo pakilsite nevisiškai pasisotinę, nes nedidelis alkio jausmas po kelių minučių išnyksta. Vyresniame amžiuje pasninkas ir pasninko dienos (trečiadienis, penktadienis) subalansuoja nervinę, psichinę ir dvasinę sveikatą.

Žmogaus evoliucijos eiga rodo, kad maistas turi būti daugiausiai augalinis. Be to, labai svarbu produktus derinti. Nereikėtų angliavandenių turinčio maisto derinti su baltyminiu, nes žarnyne prasideda rūgimo procesas. Baltyminis maistas dera su vaisiais ir daržovėmis. Moksliniai tyrimai rodo, kad augalinis maistas yra fiziologiškesnis, turi daug bioenergetinės informacijos. Nepamirškite, kad taisyklinga mityba – energingo gyvenimo raktas.

Įkvėpti ir iškvėpti

Žmogus gyvena todėl, kad kvėpuoja. Taisyklingas kvėpavimas normalizuoja arterinį kraujospūdį, gerina širdies ir galvos smegenų veiklą, didina organizmo atsparumą ligoms. Nervinė sistema tampa pusiausvira, gerėja nuotaika bei bendra žmogaus būklė.

Esama daugybės įvairių kvėpavimo sistemų. Kvėpavimas pagal jogos sistemą pirmiausiai atkuria natūralų kvėpavimo tipą, kuris yra visų pratimų pagrindas.

Giliai įkvėpkite ir įtempkite pilvą. Tokioje pozoje būkite, kol patogu ir malonu, po to iškvėpkite ir atkiškite pilvą. Įkvėpę išbūkite 10-12 sekundžių. Iškvėpimas du kartus lėtesnis nei įkvėpimas. Taip kvėpuokite septynis kartus iš eilės, po to padarykite pertrauką. Šį pratimą galima kartoti kelis kartus per dieną.

Mokykitės ilsėtis

Dvasinė pusiausvyra – nervinis ir psichinis stabilumas – būtina ir labai svarbi geros sveikatos bei ilgaamžiškumo sąlyga.

Stresus padės įveikti savitaiga esant transo būsenos, kai žmogus gali daryti poveikį visai nervų sistemai bei organizmui. Savitaigos gali mokytis visi žmonės nuo septynerių metų, išskyrus tuos, kurie serga psichikos ligomis.

Savitaiga normalizuoja arterinį kraujospūdį, šalina stresą, nerimą ir depresiją, gerina miegą, gydo virškinimo trakto opas, nuskausmina (taip pat mažina skausmą gimdant), padeda atsikratyti žalingų įpročių, priklausomybės nuo narkotikų, gydo enurezę, stiprina vaikų imunitetą. Tai dar ne visos problemos, kurias savitaiga sėkmingai sprendžia pasitelkdama didžiulius organizmo vidaus rezervus.

Ši technologija atveria didelių galimybių savarankiškai plėsti įtaigos temas bei formas, neribodama pratimų laiko bei vietos.

Pavyzdžiui, iš arti žvelgiant į tašką, reikia lėtai suskaičiuoti iki 77. Po to užsimerkti, atpalaiduoti raumenis ir 7-10 kartų sau lėtai ištarti kodinę frazę „kraujospūdis normalėja” arba tai, ką norite pasiekti.

Galite melstis

Daugelis žmonių šiandien nemoka ilsėtis ir atsipalaiduoti. Todėl pagrindinių ligų profilaktikai būtina kasdien 10-15 minučių skirti savitaigai, būtinai atpalaiduojant raumenis. Reikia gydyti ne ligos simptomus, bet priežastį. Efektyvių vaistų turime ieškoti ne vaistinėse, bet pirmiausiai savyje.

Tikinčiuosius geriausiai nuramina malda. Daugelis tyrimų rodo, kad besimeldžiančio žmogaus elektroencefalogramoje atsiranda lėtas aktyvumas, būsena, primenanti lėtą sapną.

Tik dvasinė, nervinė ir fizinė vienybė padeda harmoningai vystytis asmenybei, tik tada žmogaus sveikata tampa harmoninga, o gyvenimas – puikus ir džiugus.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Psichologija su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.