Žmonės iš naujo išgyvena tragediją

Kelmės rajono Petrališkės kaimo gyventojai mėgina suvokti, kas įvyko Jonaičių sodyboje: ar galėjo Alma Jonaitienė nužudyti du savo vaikus

Praėjusios savaitės pabaigos naujiena, kad Alma Jonaitienė galėjo prisipažinti kalta dėl sūnų Tomo ir Manto mirties, sukrėtė visus. Gražvydas Gasparavičius iš Kaltinėnų su savo jaunaisiais giedorėliais vargonavęs ir giedojęs per nužudytųjų laidotuves, šiurpo: „Gal man tik pasigirdo. Juk taip negali būti…” Panašiomis nuotaikomis gyvena Petrališkės kaimas ir visa Kražių seniūnija.

Motinos skarelė

Kražiškiai sakė išgyveną jau trečią šoką: pirmą patyrė, kai dingo vaikai, antrą, kai rado juos nužudytus upėje, trečią, kai tuo buvo įtarta jų motina, kurią visi laikė labai pavyzdinga mama.

Jonaitienė buvo sulaikyta vėlų praėjusio ketvirtadienio vakarą po daugiau kaip keturias valandas trukusios apklausos. Po jos moteris iš prokuratūros buvo išvežta į areštinę. Per kratą jos namuose Petrališkės kaime buvo paimta moters skarelė, kuria ryšėdama ji eidavo į tvartą. Iš jos galėjo būti susukta smaugvirvė. Ypač kruopščiai buvo apžiūrėta vonia, virtuvė.

Pareigūnai neatskleidžia Kelmės rajono gyventojo, pas kurį buvo rastas nužudytojo Manto mobilusis telefonas. Pasibaigus 48 valandų sulaikymo terminui jis buvo paleistas su tam tikrais laisvės apribojimais.

Nejaugi vaidino?

Teismas, leidęs mėnesiui suimti Jonaitienę, atsakingai vertino visus surinktus įrodymus, nes tokio rezonanso sulaukusioje byloje pareigūnų klaidos būtų pernelyg skaudžios.

Tačiau žmonėms sunku susitaikyti su tokiu bylos tyrimo posūkiu. Kražių seniūnas Vaclovas Andrulis sakė: „Mano protas nepajėgia to suvokti. Jeigu tikrai motina kalta, tai ji geresnė aktorė nei Holivudo žvaigždės. Negaliu pamiršti, kaip ji glamonėjo, kalbino iš upės ištrauktus vaikus…”

Naują tragedijos posūkį skaudžiai išgyvena ir to krašto vaikai, kartu su suaugusiaisiais dalyvavę ieškant brolių, sielvartavę, kai jie buvo rasti negyvi.

Petrališkės pradinės mokyklėlės pedagogai Jonaitienę laikė rūpestinga motina. Ji domėjosi, kaip vaikai mokosi, nors šie ir nebuvo iš stropiųjų. Tą dieną, kai dingo vaikai, pati motina iš ryto atvežė Tomuką į mokyklą, užėjo pasikalbėti su mokytoja, pažadėjo labiau spausti vaiką prie knygų.

Nedrįso prasitarti

Tiesa, dabar jau vis daugiau žmonių prabyla, kad Jonaitienės elgesys pradingus vaikams daug kam sukėlęs negerų minčių, tačiau jie apie tai nedrįsę prasitarti. Buvo keista, kad nė vienas žmogus nematė vaikų išeinančių iš namų. Daugelis pastebėjo po gyvenvietę važinėjusį Jonaitienės vairuojamą mikroautobusą. Vėliau jame pareigūnas rado purviną, drėgną antklodės užvalkalą, į kurį galėjo būti sukišti kūnai. Šeimos tėvas Virgilijus sakė, kad anksčiau jo automobilyje nebuvo.

Teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus ekspertai nepastebėjo jokių vaikų priešinimosi žymių. Vadinasi, žudiką jie pažinojo.

Pareigūnams svarbi buvo ir medikų informacija, kad per laidotuves alpusios motinos kraujospūdis buvęs normalus.

Prisimena geruoju

Jonaičių šeima iki tol buvo laikoma darnia, nors vertėsi sunkiai. Pasak seniūno, į Kražių seniūniją šeima atsikėlė prieš ketverius metus iš Šeduvos, kai neišgalėjo išsimokėti už įsigytą būstą kredito. Kol neturėjo darbo, pynė vainikus, važinėjo į Kaliningrado sritį pigesnių prekių. Geru žodžiu buvusius gyventojus prisimena ir Šeduvos seniūnas Kostas Dočkus. Alma dirbo „Lelijos” įmonėje siuvėja, buvo rami, kultūringa, nuoširdi. Virgilijus buvęs prisiekęs futbolininkas, dirbo mokyklos kūriku. Jie susituokė prieš 16 metų.

Ši šeima žmonėms atrodė gana darni. Artimiausia kaimynė seniūnijos socialinė darbuotoja Albina Zėringienė sakė anksčiau nieko įtartina nepastebėjusi.

Pareigūnams dabartinė Jonaitienės psichikos būklė abejonių nekelia, tačiau jai numatyta skirti psichiatrinę ekspertizę. Žmonės viliasi, kad galbūt ji leis suprasti, kas įvyko iš pirmo žvilgsnio geros šeimos namuose.