Žuvų aukcione – darbo vietos mirusioms sieloms?

Baigtame statyti žuvininkystės produktų aukciono pastate įrengtos šiuolaikiškos patalpos, tačiau dar nenuspręsta, kas jose dirbs

Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono steigėja ir visų akcijų savininkė yra Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), kurią Generalinė prokuratūra kaltina uostamiestyje įvykdžius nelygiaverčius turto mainus. Ar ŽŪM išties galima įtarti neracionaliai naudojant jai patikėtą turtą?

Vadinamasis žuvų aukcionas žvejų uostelio teritorijoje jau pastatytas ir baigtas įrengti, tačiau jo atidarymo data vis nukeliama. Šiame pastate yra keliolika kabinetų, dėl kurių naudojimo ŽŪM vadovai dar neapsisprendė. Neatmetama galimybė, kad kabinetai taip ir stovės tušti. Juolab kad vos keli Žvejybos Baltijos jūroje departamento tarnautojai perkelti dirbti į palyginti nedideles, bet labai brangias patalpas Klaipėdos centre.

Per daug kabinetų

Pirmame beveik 1000 kv. metrų žuvų aukciono pastato aukšte įrengta 260 kv. metrų žuvų pardavimo salė, antrame – apie 100 kv. metrų pirkėjų patalpa, yra dar keliolika kabinetų, kurių paskirtis kol kas neaiški.

Aukciono vadovo Vaidučio Martinkėno teigimu, pačiame aukcione bus apie 20 darbuotojų. „Čia žuvis rūšiuosime, šaldysime, priimsime ir išduosime tarą. Pirmame aukšte dirbs vadybininkai, antrame vyks tikrosios varžytinės, – tam įrengta speciali patalpa. Sakote, tiek kabinetų dvidešimčiai darbuotojų per daug? Jūsų tokie klausimai, kad net nežinau, įsižeisti jau ar ne?” – kalbėjo jis.

Pasak Martinkėno, keliuose kabinetuose įsikurs įvairios žvejų ir žuvies perdirbėjų asociacijos. Be to, čia esą kiaurą parą budės ir žvejus bei jų iškraunamą produkciją stebės biurą Klaipėdos centre turinčio Žvejybos Baltijos jūroje departamento inspektoriai.

Užsieniečiai bijo žuvų?

Pasak žemės ūkio ministrės Kazimieros Prunskienės atstovo spaudai Artūro Vaškevičiaus, ji dėl didelio užimtumo į LŽ klausimus atsakyti negali, todėl rekomenduota kreiptis į ministerijos sekretorių Kazį Sivickį.

Pastarasis LŽ tvirtino, kad minėti kabinetai nebus nuomojami. Sivickio teigimu, kol objektas nepripažintas tinkamu naudoti, apie jokią nuomą negali būti nė kalbos. „Gal ir buvo kokių nors teorinių pamąstymų, tačiau kol kas sprendimų nepriimame”, – sakė jis.

Paklaustas, kodėl moderniai įrengto aukciono patalpose negalėjo prisiglausti ir 10 Žvejybos Baltijos jūroje departamento darbuotojų, kuriems įtartinų mainų būdu buvo suteiktos patalpos uostamiesčio centre, ministerijos sekretorius atsakė: „Šis departamentas dirba ne tik su žvejais, bet ir su užsienio partneriais. Įsivaizduokite, aukcionas – tikrų tikriausias žuvų turgus. Kaip jie galės čia kviesti užsienio delegacijas? Todėl jie prašė padoresnių patalpų, o mainai ir buvo ministerijos sprendimas.”

Aukciono neprisiminė

Praėjusią savaitę prasidėjo ŽŪM ir UAB „Ekogama” nekilnojamojo turto mainų bylos nagrinėjimas. Generalinė prokuratūra pateikė ieškinį Vyriausybei, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, bendrovėms „Ekogama” ir „Hanza Lizingas” siekdama, kad būtų panaikinti visi sandoriai, susiję su galbūt nelygiaverčiais nekilnojamojo turto mainais.

2006 metų birželį Algirdo Brazausko vadovaujamas ministrų kabinetas ŽŪM prašymu nutarė perduoti valstybei priklausiusį ir ŽŪM patikėjimo teise valdytą buvusį bankrutavusios žuvininkystės bendrovės „Jūra” administracinį 1547,24 kv. metro pastatą Klaipėdoje, Nidos g. 74, ir 20 arų žemės sklypą automobiliams statyti „Ekogamos” nuosavybėn mainais už šiai bendrovei priklausančias negyvenamąsias patalpas Naujoje Uosto gatvėje 8A, kurių bendras plotas 118,84 kv. metro. Keturių aukštų pastatas buvo įkainotas 1,184 mln. litų, o biuras prestižiniame naujame pastate miesto centre su požeminiais garažais – 1,128 mln. litų. Įstatymo pataisos, draudžiančios valstybės turto mainus, buvo priimtos pernai rugpjūčio 8-ąją. Išsyk po mainų akto „Ekogama” pastatą pardavė „Hanza Lizingui”.

Klaipėdoje veikiančiame Žvejybos Baltijos jūroje departamente yra mažiau nei 10 darbuotojų. Iki turto mainų uostamiestyje įmonė neturėjo jokių patalpų, kuriose galėtų tinkamai dirbti.

Galimybė departamentą įkurti baigiamame statyti žuvų aukciono pastate net nebuvo nagrinėta.

Už Europos pinigus

Žuvų aukciono statybai Klaipėdos uoste skirta per 6,6 mln. litų. Trys ketvirtadaliai šios sumos – Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšos.

Aukcione vyks didmeninė prekyba Baltijos jūroje sugautomis žuvimis. Per dieną Klaipėdos žuvų aukcione tikimasi realizuoti nuo 25 iki 40 tonų žuvų.

„Dabar žvejai prie krantinės už sugautų menkių kilogramą gauna po 5 litus. Lenkijos uostuose, kur aukcionai jau veikia, už jas siūloma po 7,8 lito. Prognozuojame, kad ėmus veikti Klaipėdos aukcionui tik ką sugautos žuvys turėtų pabrangti apie 15- 20 procentų”, – sakė Martinkėnas.

Pradėjus veikti aukcionui jame budintis vadybininkas palaikys ryšį su jūroje žvejojančių laivų įgulomis. Pasibaigus žūklei laivų kapitonai iš anksto galės pranešti, kiek ir kokių žuvų turi. Vakare iš laivų surinktos žuvys per naktį bus sveriamos ir rūšiuojamos. Aukcionas vyks nuo 7 iki 11 valandos ryto, jo dalyvius aptarnaus apie 20 darbuotojų.

Manoma, kad aukciono paslaugomis naudosis apie 80 proc. Lietuvos žvejų. Kol jis bus vienintelis rytinėje Baltijos pakrantėje, tikimasi, kad juo naudosis ir kaimynai – latvių, estų, Rusijos Kaliningrado srities žvejai.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.