Policijos pareigūnai atvirai kalba apie tai, kad turinčiųjų šaunamąjį ginklą, kuriam būtinas leidimas, yra daugiau nei skelbia oficiali statistika. Tą įrodo ir laikinasis įstatymas, leidęs iki balandžio 1-osios legalizuoti neteisėtai laikomus ginklus.
Vakar Lietuvoje baigėsi Ginklų, šaudmenų ir sprogmenų savanoriško atidavimo ir ginklų bei šaudmenų įteisinimo laikinojo įstatymo galiojimas.
Šis įstatymas leido grąžinti nelegaliai laikomus ginklus ir už tai išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teigiama, jog juo pasinaudojo ne visi, nepaisant to, kad už nelegalaus ginklo laikymą gresia ne tik bauda, bet ir laisvės atėmimas nuo 3 iki 5 metų.
Kita galimybė – negreitai
Pasak Klaipėdos VPK Viešosios policijos Licencijavimo poskyrio viršininko Žiginto Narmonto, iki praėjusios savaitės uostamiesčio policijai buvo pristatyta 18 neteisėtai laikytų lygiavamzdžių, 9 graižtviniai šautuvai, 4 pistoletai. Du žmonės atnešė nelegalių šovinių.
„Šį kartą žmonės ypač aktyvūs. Greičiausiai per legalizavimo laikotarpį ginklų surinksime dvigubai daugiau nei praėjusį kartą. Dažniausiai žmonės aiškina nelegalius ginklus radę išėję pasivaikščioti į miškelį ar net palei Danės upę. Tokių radinių esą aptinkama ir nusipirktose senose sodybose. Keista, kad nei aš, nei kolegos tokių radinių nerandame…” – sakė Ž. Narmontas.
Visoje Lietuvoje iki šių metų sausio 1 d. gyventojai teritorinėms policijos įstaigoms perdavė 513 ginklų, iš jų – 329 lygiavamzdžius šautuvus, 106 graižtvinius šautuvus, 77 pistoletus ir 1 arbaletą bei 1 sprogmenį.
Anot pareigūnų, ginklus nelegaliai dažniausiai laiko kaimo gyventojai. „Matyt, jų nepasiekia informacija, kad įteisinti būtina ir tėvų ar senelių paveldėtus šautuvus”, – sakė Ž. Narmontas.
Paskutinį kartą panašus laikinasis įstatymas galiojo 2000-aisiais. Tąkart per pusmetį Klaipėdos policijai buvo pateikta 20 neužregistruotų ginklų – 3 lygiavamzdžiai ir 9 graižtviniai medžiokliniai šautuvai bei 8 pistoletai. Visoje šalyje tąkart atiduota 712 ginklų.
Šiuo įstatymu asmenys nuo baudžiamosios atsakomybės yra atleidžiami trečią kartą per pastaruosius septynerius metus, todėl gyventojams, kurie nepasinaudos šio įstatymo suteikta teise atiduoti ir įteisinti neteisėtai laikomus ginklus, kitos tokios galimybės gali prireikti laukti dešimtmečius.
„Ginkluota” statistika
Pernai leidimą ginklui pirkti įsigijo 1 200 klaipėdiečių, t.y. net dviem šimtais daugiau nei 2005 metais. Anot pareigūnų, ginkluojasi ne tik klaipėdiečiai, bet ir visa Lietuva.
Vidaus reikalų ministerijos 2005 metų duomenimis, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apskrityse leidimą šaunamajam ginklui turi daugiau nei 50 tūkstančių gyventojų. Iš jų per 10 tūkstančių yra juridiniai asmenys.
Leidimą ginklui turi 16 tūkst. Vilniaus apskrities gyventojų, Kauno apskrityje tokių yra per 13 tūkst., Klaipėdos bei Panevėžio – daugiau nei po 6 tūkst., Šiaulių – bemaž 3 tūkstančiai.
Ginkluotas yra maždaug kas šešiasdešimtas Lietuvos gyventojas. Tačiau suskaičiavus ginklus, kuriems įsigyti nereikalingas leidimas, tikimybė sutikti gatvėje ginkluotą žmogų yra dar didesnė.
Pateikus pasą laisvai galima nusipirkti revolverį, užtaisomą 6 mm kalibro šratiniais šoviniais, ir dujinius pistoletus. Per metus vien uostamiestyje, kur yra keturios ginklų parduotuvės, jų parduodama per pusę tūkstančio.
Ginklų parduotuvę Klaipėdoje turintis Aurelijus Gelgutas savigynos tikslais siūlo pirkti dujinius pistoletus.
„Šaunamasis ginklas gali pridaryti daug bėdos, nes gindamasis nuo užpuoliko gali jį mirtinai sužaloti, – aiškina pašnekovas. – O tai reiškia, kad teisme teks įrodinėti, jog nebuvo peržengta būtinosios ginties riba.”
Uostamiestyje didžiulę paklausą turi tik su leidimais parduodami medžiokliniai šautuvai ir vadinamieji lygiavamzdžiai ginklai. Pastaruosius, A. Gelguto pastebėjimu, dažniausiai perka žmonės, gyvenantys vienkiemiuose.