Ir į darbą, ir į pajūrį – antžeminiu metro

Didėjančios automobilių spūstys, išmetamosiomis dujomis teršiamas miesto oras klaipėdiečius verčia sunerimti ir ieškoti alternatyvių susisiekimo būdų.

Klaipėda turi unikalią galimybę įrengti antžeminį metro. Patogūs ir greiti traukiniai keleivius nuo Rimkų iki Girulių nuvežtų vos per 18 minučių. Klaipėdos valdžia kol kas laikosi jau spėjusios pasenti minties uostamiestyje nutiesti tramvajaus bėgius.

Greičiau ir pigiau

Apie galimybę per Klaipėdą besidriekiantį geležinkelį pritaikyti vežti keleivius pirmasis prakalbo naujasis miesto tarybos narys, bendrovės „Mūsų laikas“ valdybos pirmininkas Rimantas Cibauskas.

Jo teigimu, geležinkeliu galėtų važinėti greitaeigiai traukiniai. Paprasčiau tariant – antžeminis metro. Toks projektas išspręstų ir miesto užterštumo problemą, važiuoti metro būtų pigiau ir patogiau.

Kol kas bėgiais galėtų riedėti dyzeliniu kuru varomas greitaeigis traukinys. Vėliau metro liniją būtų galima elektrifikuoti – pirkti traukinius, kurie varomi elektra.

„Visas pasaulis eina elektros link. Suprantama, kad nafta dėl objektyvių priežasčių turėtų vis brangti, o elektros kaina stabilizuojasi“, – sakė R.Cibauskas.

Statistikos departamento duomenimis, kas mėnesį kiekvienas žmogus vidutiniškai 11 proc. savo pajamų išleidžia transportui.

Kylant kuro kainoms, vis daugiau laiko praleidžiant automobilių spūstyse, tokios išlaidos turėtų dar didėti. Todėl būtina ieškoti ekonomiškesnių susisiekimo priemonių.

Antžeminiu metro būtų patogu naudotis todėl, kad Klaipėda jau yra įdiegusi elektroninio bilieto sistemą. Juo keleiviai galėtų naudotis ir metro, ir autobusuose, kurie nuo geležinkelio stotelių vyktų į kitas miesto dalis.

Todėl palei geležinkelį būtina nutiesti ir kelią, kad būtų galima pritaikyti kito viešojo transporto judėjimą.

Unikalios galimybės

Įkurti antžeminį metro skatina miesto plėtra.

Kadangi Klaipėda plečiasi rytų link, per miestą lygiagrečiai Šilutės plentui vingiuojantis geležinkelis taptų susisiekimo ašimi.

Vienas tituluočiausių šalies transporto specialistų, Lietuvos karo akademijos Inžinerinės vadybos katedros profesorius Algimantas Ambrazevičius teigė, kad toks traukinys išspręstų miesto transporto sistemos problemas.

Jo žodžiais, Klaipėdos geografinis išsidėstymas yra ypatingas. Jis ilgas ir gana siauras. Išilginis planavimas su simetrine vidurine geležinkelio linija, jai lygiagrečios plačios gatvės (Šilutės plentas, Taikos prospektas, Minijos gatvė), geležinkelį kertančios, per miestą skersai nusidriekusios gatvės sudaro visas sąlygas įgyvendinti antžeminio metro idėją.

„Klaipėda – unikalus atvejis. Daugelis pasaulio sostinių antžeminius metro kūrė nuo nulio. O Klaipėda turi jau nutiestą puikią geležinkelio liniją, kurią tereikia pradėti naudoti“, – sakė profesorius.

Tokiam projektui įgyvendinti reikia minimalių investicijų: įsigyti kelis žemagrindžius greitaeigius traukinius ir Tilžės gatvėje pastatyti viaduką.

A.Ambrazevičiaus nuomone, nestabdant esamo judėjimo, sukurti ekologišką, tylią, modernią Klaipėdos transporto sistemą galima per 3-5 metus.

Idėja priimtina

Tačiau, anot R.Cibausko, kad antžeminis metro taptų populiarus, kad žmonės juo naudotųsi, šalia geležinkelio turi būti visuomenei svarbūs objektai.

„Jau dabar geležinkeliu riedančiu traukiniu į darbą galėtų vykti LEZ darbuotojai. Šalia geležinkelio linijos yra didysis Klaipėdos turgus, turėtų būti pastatytas didelis prekybos centras „Mega“, yra kapinės, Danės upė, Klaipėdos universitetas, miesto centrinis stadionas, privažiavimo kelias prie jūros. Kelis kilometrus pratęsus geležinkelio liniją, juo būtų galima pasiekti ir ligoninių miestelį“, – teigė R.Cibauskas.

Jo žodžiais, šalia geležinkelio taip pat reikėtų pastatyti parodų rūmus, sporto areną, nes jai numatyta vieta jau tapo nepatogi.

„Antžeminis metro galėtų sujungti Didžiąją Klaipėdą. Greitaeigiais traukiniais būtų galima nuvykti į Šilutę, Tauragę, Kretingą, galbūt net į Telšius“, – sakė R.Cibauskas.

Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijos direktorius Albinas Ragauskis teigė, kad visos siūlomos idėjos yra priimtinos ir svarstytinos.

„Pripažinsiu, kad galimybės Klaipėdoje besidriekiantį geležinkelį pritaikyti keleivių vežimui dar nesame svarstę. Šiuo metu diskutuojame, ar verta atgaivinti traukinių reisus į Šilutę. Tačiau nauji pasiūlymai visada yra gerai. Reikia apsvarstyti technines sąlygas, suderinti kitų traukinių grafikus ir per miestą važiuojantis traukinys gali būti įgyvendintas projektas“, – teigė A.Ragauskis.

Jo žodžiais, svarbiausia, kad naujas projektas būtų ekonomiškas. Galbūt žmonės įprastų naudotis miesto traukiniu, dalį reiso sąnaudų galėtų padengti savivaldybė.

Rizikos nėra

Kol kas per miestą besidriekiančiu geležinkeliu darda krovininiai traukiniai. Kai kurie jo ruožai naudojami ir keleivinių traukinių reisams.

Anot R.Cibausko, „Lietuvos geležinkeliai“ privalo nutiesti aplinkkelį, kuriuo krovininiai traukiniai aplenktų Klaipėdos miestą. Tuomet bėgius būtų galima naudoti tik pervežti keleivius. Taip greitaeigio traukinio eismui niekas netrukdytų.

A.Ragauskis patvirtino, jog aplinkinių bėgių tiesimo klausimas yra sprendžiamas. Tačiau kada projektas bus įgyvendintas – kol kas nežinia.

Kol nėra nutiestas aplinkkelis, pasak R.Cibausko, taip pat galima rasti išeitį – krovininiai traukiniai važiuotų tik tam tikromis valandomis.

Antžeminio metro idėjos autoriaus teigimu, svarbiausia yra tai, kad ją įgyvendinant miestas niekuo nerizikuoja – tereikia išsinuomoti traukinį ir įsitikinti, ar jis gali pagerinti transporto sistemą.

„Reikia tik aktyvios valdžios pozicijos, ir antžeminis metro gali pradėti kursuoti jau šią vasarą“, – įsitikinęs R.Cibauskas.

Kaina – 500 mln. eurų

Tačiau miesto valdžia kol kas gyvena kelerių metų senumo idėja Klaipėdoje nutiesti tramvajui pritaikytus bėgius.

Toks siekis numatytas ir strateginiame miesto plane.

„Šiuo metu ieškoma finansavimo šaltinių, kad būtų galima parengti tramvajaus galimybių studiją“, – patvirtino Investicijų ir verslo plėtros skyriaus vedėja Elona Jurkevičienė.

Parengti galimybių studiją kainuotų apie milijoną litų.

Pagal pirminį projektą numatyta, jog tramvajus turėtų kursuoti nuo Tarptautinės perkėlos iki Palangos oro uosto. Kurioje gatvėje ar šalia jos galėtų atsirasti tramvajaus bėgiai, dar nenumatyta.

Tramvajaus atsiradimas mieste kainuotų apie 500 mln. eurų (apie 1,72 mlrd. litų).

Profesoriaus A.Ambrazevičiaus nuomone, bėgiais važiuojantis tramvajus Klaipėdai yra nereikalingas, nes tai nėra patogi transporto priemonė.

„Ar įsivaizduojate, ką reiškia nutiesti tramvajaus bėgius? Dėl tokio tikslo reikia kasti gatves, iškelti visus inžinerinius tinklus. Be to, bėgiai žiemą gali užšalti. Bėgiais važiuojantis tramvajus yra bildanti, seniems pastatams pavojingą vibraciją sukelianti transporto priemonė“, – idėją kritikavo A.Ambrazevičius.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.