Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos kova už lengvesnę pedagogo duoną sulaukė valdininkų dėmesio. Vos prieš mėnesį Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) įteikti sąjungos reikalavimai davė šiokių tokių rezultatų.
Vienas iš ŠMM pateiktų lituanistų reikalavimų – galų gale išspręsti mokinių skaičiaus per gimtosios kalbos pamokas problemą. Anot sąjungos pirmininkės Jūratės Slavinienės, lietuvių kalbos mokytojų darbo sąlygas būtina sulyginti su užsienio kalbų mokytojų darbo sąlygomis, t. y. dalinti klases į grupes ne daugiau kaip po 20 mokinių.
Kita lituanistų iškelta problema – juokingai mažas pasiruošimui pamokoms skirtas apmokamas laikas bei atlygis už sąsiuvinių taisymą. Kreipimęsi į ministeriją reikalaujama pamokai pasiruošti skirto laiko limitą nustatyti pagal dalyko sudėtingumą arba skirtingiems dalykams taikyti skirtingus pamokos įkainius, o už darbų taisymą lituanistams mokėti priklausomai nuo mokinių skaičiaus.
Reikalavimo pavidalu lituanistai dar kartą priminė ministerijai apie tai, kad už mokyklinių brandos egzaminų bei pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo darbų taisymą taip pat turi būti mokama.
Vienintelis lietuvių kalbos mokytojų siekis, anot J. Slavinienės, – gauti atlygį už tiek darbų, kiek realiai jų atliekama.
„Oficialiai pedagogas gali dirbti ne daugiau kaip 36 valandas. Išeitų, jog per mokslo metus mes turėtume ištaisyti po vieną 30 mokinių interpretaciją, testą, teksto kūrimo užduotį bei dar kokį nereikšmingą darbelį. Už tiek mums sumokama. Tačiau mes mokome apie 120 vaikų ir dirbame 90 ar net daugiau valandų”, – aiškino pedagogė.
Anot jos, ne ką lituanistams pagelbėjo ir neva atlyginimams kelti skiriamos papildomas apmokamos valandos. Kad nebūtų viršyta darbo laiko norma, dėl vienos varganos valandos tenka atsisakyti visų penkių.
Tuo metu ministerijos atstovai tvirtina ne tik sureagavę į pedagogų skundus, bet ir ėmęsi konkrečių veiksmų.
Pasak ŠMM Bendrojo ugdymo departamento vadovo Arūno Plikšnio, jau nuo šių metų rugsėjo numatoma mažinti mokinių skaičių per lietuvių kalbos pamokas 11-12 klasėse – išplėstinio kurso grupėse turėsią būti ne daugiau kaip 25 vaikai.
Taip pat bus ieškoma galimybės nuo rugsėjo 1-os dienos padidinti pedagogų tarifinį atlygio koeficientą bent 5-10 procentų. Tačiau darbo užmokestis, anot A. Plikšnio, negali būti didinamas vien lituanistams. Jis kils visiems pedagogams. O laiko, skirto pasiruošimui pamokoms, diferencijavimo galimybė, ŠMM atstovo teigimu, numatyta etatinio apmokėjimo tvarkoje, kuri įsigalios 2009 metais.
Šiuo metu diskutuojama ir dėl pedagogų keikiamos atlyginimų kėlimo sistemos pridedant po vieną papildomą apmokamą valandą. A. Plikšnio teigimu, būtų galima atsisakyti tos valandos ir vietoj jos pedagogams pridėti priedą.
Jau šiais metais bus siekiama rasti lėšų ir visų dalykų mokyklinių brandos egzaminų administravimui ir vertinimui apmokėti. Valstybinių brandos egzaminų administravimui ir taisymui kasmet skiriama apie 2 milijonus litų.