Lietuvoje daugiausia yra transporto, statybos ir drabužių siuvimo įmonių, tačiau skirtinguose regionuose vyrauja ir skirtinga ūkio veikla
Visai neseniai baigtas rengti klasterizacijos žemėlapis. Šioje Žinių visuomenės instituto (ŽVI) analizėje išdėstyta, kuriuose Lietuvos regionuose tikslinga telkti bendro tikslo siekiančias vienos srities įmones ir taip įkurti vadinamąjį klasterį.
Kaip sakė ŽVI direktorius Robertas Jucevičius, klasterizacijos žemėlapyje nėra nurodyta pačių klasterių, o tik atspindėta, kur susitelkusios tam tikros veiklos įmonės. Remdamasi gauta informacija Ūkio ministerija rengs programą, kuria tikimasi paskatinti kurti šalyje klasterius.
Transportas, statyba, nuoma
2004 metais (jų duomenys pateikiami klasterizacijos žemėlapyje) 8,29 proc. visų Lietuvoje veikusių bendrovių sudarė transporto srities įmonės. Antrojoje vietoje, nors ir turėdamos kur kas mažesnę dalį (3,08 proc.) liko statybos įmonės, trečiojoje – nekilnojamojo turto nuomos bendrovės (2,76 proc.).
Kaip rodo klasterizacijos žemėlapis, Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskrityse pagrindinė verslininkų veikla – statybos. Raseinių ir Prienų rajonuose pirmauja drabužių siuvyklos. Birštone gerokai išsiskiria gėrimų gamybos įmonės – jos sudaro kiek daugiau kaip penktadalį visų ten veikiančių bendrovių. O štai, pavyzdžiui, Varėnos savivaldybėje, kaip jokioje kitoje, tarp verslininkų populiariausia keraminių dirbinių gamyba.
Klasterizacijos žemėlapyje matyti, kad baldininkų esama kone visoje šalyje, išskyrus vieną kitą rajoną. Daugiausia tokių baltų dėmių – Lietuvos šiaurėje. Stipriausia baldininkų koncentracija – Vilniaus ir Kauno apskrityse.
Statybininkų apstu visur
Dažniau negu baldų gamintojų Lietuvoje galima aptikti tik statybos ir maisto pramonės įmonių. Statybos bendrovių turi kiekvienas šalies rajonas, išskyrus Kalvariją. Kaip ir reikia tikėtis, dėl aktyviausių statybų daugiausia šių įmonių yra sostinėje.
Maisto ir gėrimų gamintojai, išskyrus Rietavo savivaldybę, irgi įsikūrę kiekviename Lietuvos kampelyje, bet gausiausia jų – Vilniuje ir Kaune. 2004 metais šalyje veikė 1,2 tūkst. maisto pramonės įmonių.
Mašinų, jų įrenginių gamyba, kaip ir maisto pramonė, susitelkusi dviejuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Tačiau konkrečiai žemės ir miškų ūkio mašinų gamyba aktyviausia Rokiškio bei Utenos rajonuose. Čia 2004 metais veikė 3 įmonės, jose dirbo 284 žmonės. Kita ryški žemės ir miškų ūkio mašinų gamintojų grupė išsidėsčiusi per Lietuvos vidurį – nuo Šiaulių iki Kaišiadorių. Tame regione veikė 18 įmonių, kuriose dirbo per pusę tūkstančio žmonių. Pagal buitinių aparatų ir mašinų gamybą stipriai pirmauja Alytus. Šiame mieste įdarbinta 86 proc. sektoriaus darbuotojų.
Medicinos prietaisų daugiausia pagaminama Vilniuje ir Švenčionyse. Dar smulkesnių įmonių esama Kauno apskrityje. Kompiuterių gamyba lokalizuota Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rajonuose.
Reikia rengtis mūšiui su kinais
Kaip teigia klasterizacijos žemėlapio sudarytojai, tekstilės gamybos veiklos jungimuisi palankus Vilniaus, Kauno ir Alytaus apskritis apimantis regionas. Tai lemia geografiškai arti įsikūrusios tekstilės pluošto paruošimo ir audinių gamybos įmonės. Konkrečiai megztų trikotažinių gaminių klasteriams kurti patogūs Šiauliai, Vilnius ir Kaunas bei šių didmiesčių rajonai.
„Neverta kurti nacionalinio klasterio, nes jis nesiskirs nuo atskirų verslo šakų asociacijų. Klasteriai turi veikti regionuose. Be to, jie negali atsirasti tuščioje vietoje. Klasteriai kuriami ten, kur jau esama įmonių”, – aiškino Jucevičius.
Pašnekovo žodžiais tariant, pats gyvenimas verčia verslininkus steigti klasterius. Anot jo, tai geriausias būdas konkuruoti su gamintojais iš Kinijos.