Panevėžio apskrities ligoninės krosnyje deginamų medicininių atliekų tvaikas smelkiasi į orą, kuriuo kvėpuoja miestiečiai. Tačiau gydymo įstaigos vadovai ir aplinkosaugos valdininkai tikina, kad žmonių sveikatai tai nekenkia.
Per operacijas pašalintų organų ar kūno dalių, krauju permirkusios tvarsliavos ir kitokių medicininių atliekų, sudegintų Panevėžio apskrities ligoninės krosnyje, tvaikas išsisklaido miesto padangėje. Gydymo įstaiga atsisako tas atliekas utilizuoti šiuo metu moderniausioje jų naikinimo įmonėje „Senovė”, kuri įsikūrusi Vilniaus pašonėje. Ligoninė tvirtina esanti finansiškai nepajėgi bendradarbiauti su verslininkais, be to, tai daryti esą nėra reikalo, juolab kad jos turima krosnis atitinka aplinkosaugos reikalavimus.
Lėtai nuodija?
Bendrovės „AV Investicija”, kuri verčiasi kenksmingų medžiagų surinkimu, vadovas Liudas Puodžiūnas LŽ teigė, jog iš visų Panevėžio apskrities gydymo įstaigų tik minėta ligoninė atsisakė medicininių atliekų utilizavimą patikėti „Senovei”. Ši įmonė vienintelė turi licenciją deginti infekuotus mikroorganizmus, žmogaus kūno dalis, švirkštus, vienkartinius medicinos reikmenis, netinkamus vaistus, organinius tirpiklius ir kitas kenksmingas medžiagas. Puodžiūnas apgailestavo, kad ligoninė pasirinko lėtą žmonių nuodijimą.
„Aplinkosaugos dokumentuose rašoma, jog medicinines atliekas deginanti įmonė gali stovėti ne arčiau kaip už pusės kilometro nuo gyvenamosios vietovės. Jos krosnys taip pat privalo būti ypatingos, turėti specialius filtrus. Panevėžyje žmonės gyvena vos už kelių metrų nuo atliekų deginimo vietos. Negana to, jos naikinamos pačios ligoninės, kurioje gydoma daugiau kaip tūkstantis žmonių, teritorijoje”, – pabrėžė verslininkas. Puodžiūnas nerimavo, kad ir jo kontora įsikūrusi netoli gydymo įstaigos.
Paslaugos – per brangios
Panevėžio apskrities ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Arvydas Švagždys LŽ aiškino, esą jie yra apskaičiavę, jog medicininių atliekų deginimas įmonėje „Senovė” per metus atsieitų apie 700 tūkst. litų. Naikinti jas pačioje ligoninėje kur kas pigiau – 50 tūkst. litų. „Utilizuoti kilogramą medicininių atliekų „Senovėje” mums kainuotų 3 litus, jas pakrauti – 50 litų, nuvežti vieną kilometrą – litą. Tiek lėšų ligoninė tikrai negali skirti, juolab kad turime visus aplinkosaugos reikalavimus atitinkančią krosnį”, – kalbėjo Švagždys.
Vyriausiojo gydytojo pavaduotojas priminė, jog Panevėžio centre medicininės atliekos deginamos vienuoliktus metus. Anksčiau jos buvo naikinamos miesto pašonėje veikusiame Staniūnų paukštyne. Švagždys pridūrė, kad šiuo metu utilizavimo procedūra gana trumpa – medicininės atliekos ligoninės krosnyje kasdien deginamos nuo pusvalandžio iki valandos. Be to, į šią krosnį patenka toli gražu ne visos kenksmingos medžiagos – nemažai jų atiduodama utilizuoti arba perdirbti įvairioms firmoms.
Poveikio nedaro
Puodžiūnui neduoda ramybės įtarimas: galbūt ligoninė, taupydama pačių ligonių sąskaita, išleidžia tik dalį medicininėms atliekoms naikinti skiriamų pinigų? Tačiau Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius Jonas Narbutas paaiškino, kad gydymo įstaigoms mokama už paslaugas, suteiktas pacientams, ir kad kainyne tikrai nėra grafos, kurioje būtų nurodyta, kiek konkrečiai kainuoja medicininių atliekų utilizavimas. Pasak Narbuto, tai, jog ligoninė sugeba jų atsikratyti mažiausiomis sąnaudomis ir nedarydama žalos aplinkai, yra pagirtina.
Aplinkos ministerijos Panevėžio aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotoja Angelė Plančiūnaitė LŽ patvirtino, kad medicininių atliekų naikinimas minėtoje ligoninėje nedaro poveikio aplinkai. Anot jos, visos kitos Panevėžio apskrities gydymo įstaigos buvo priverstos sudaryti tokių atliekų utilizavimo sutartis su „Senove” tik dėl to, kad jų krosnys neatitiko aplinkosaugos reikalavimų. Tačiau Plančiūnaitė pabrėžė, jog nauja kenksmingų atliekų perdirbimo įmonė, jei būtų nuspręsta ją statyti, be abejo, negalėtų įsikurti šalia gyvenamųjų rajonų.