Uždarbį suryja degalai ir pietūs

Laikrodis skelbia pietų metą ir bent pusė biuro darbuotojų akimirksniu dingsta. Išalkę klaipėdiečiai apgula centre esančias kavines ir net mokyklų valgyklas.

Daugiau nei trečdalį uždirbtų pinigų tautiečiai pravalgo ir sudegina.

Nuolat brangstant kurui ir maisto produktams, neišvengiamai tenka spręsti – važiuoti mašina ar autobusu, valgyti kavinėje ar pasiimti lauknešėlį iš namų.

Kelionėms – šimtai litų

Nekilnojamojo turto bendrovėje dirbanti klaipėdietė Vaida kas rytą į darbą vyksta nuosava mašina. Kartu su draugu važiuojanti mergina teigė kelionei išleidžianti nemažai, nes tenka vykti iš kito miesto galo.

„Nors keliones darbo reikalais apmoka darbovietė, to neužtenka. Kiekvieną mėnesį kelionėms iš savo kišenės tenka pridėti bent šimtą litų. Dar du šimtus reikia skirti vien pietums, nes valgyklos čia nėra. Pietauti einame į miesto centre esančias kavines“, – pasakojo Vaida.

Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje dirbanti Jolanta prisipažino maistui ir kelionei į darbą per mėnesį atiduodanti beveik pusę atlyginimo.

„Kelionė į darbą nuosava mašina per mėnesį man kainuoja apie du šimtus litų, neįskaičius remonto išlaidų. Pietums atidedu apie 80 litų, nes valgau šalia esančioje mokykloje, kur maistas daug pigesnis. Dar 400 litų tenka skirti kitiems dienos valgymams“, – aiškino valstybės tarnautoja.

Autobusu – pigiau

Gyvenantys miesto centre per mėnesį sutaupo nemenką sumą pinigų ir kelias valandas brangaus laiko.

Atlikus paprastus skaičiavimus, matyti, kad kelionė nuosava mašina kainuoja brangiausiai.

Maršrutinio taksi autobusiuko bilietas kainuoja 1,7 lito. Vadinasi, per dieną – mažiausiai 3,4 lito.

Per mėnesį susidaro apie 80 litų.

Autobuso bilietas dirbančiam ir jokių nuolaidų negaunančiam žmogui kainuoja litą, per mėnesį – apie 50 litų, terminuotas mėnesinis bilietas – 70 litų.

Bendrovės „Klaipėdos keleivinis transportas“ interneto tinklalapyje pateikta skaičiuoklė, pagal kurią nesunku nustatyti, kokia suma per mėnesį išleidžiama kelionėms.

Atsiliekanti šalis

Statistikos departamento atlikti tyrimai rodo, kad šeimos didžiausią dalį biudžeto skiria maistui – net 26 proc. 12 proc. pajamų suryja mokesčiai už komunalines paslaugas.

Transporto išlaidos sudaro 11 proc. išleidžiamų pinigų.

Taigi galima teigti, kad kelionėms ir maistui atiduodama daugiau nei trečdalis uždarbio.

„Nors išlaidos maistui per pastaruosius kelerius metus pamažu mažėjo, tai, kad didžioji dalis biudžeto pravalgoma, rodo šalies ekonominį atsilikimą. Lietuviai poilsiui ir kultūrai skiria tik keturis procentus pajamų“, – sakė Statistikos departamento Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Birutė Stolytė.

Apdirbamosios pramonės darbuotojų vidutinis atlyginimas, atskaičius mokesčius, yra 1200 litų. Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamybos įmonėse – 1140 litų.

Pietauti nėra kada

Kai kurios stambiosios Klaipėdos įmonės savo pavaldiniams kompensuoja dalį pietums ir kelionei išleidžiamų pinigų.

Apie 1700 darbuotojų turinti bendrovė „Yazaki wiring technologies Lietuva“ (YL) apmoka didžiąją dalį pietų kainos. Kompleksiniai pietūs įmonės valgykloje kainuoja apie 9 litus. Darbuotojams tenka mokėti tik 2,30 lito, likusius moka įmonė.

Nepaisant mažų kainų, nemažai darbuotojų pietauti neina.

„Pietums skiriamas tik pusvalandis. Tie, kurie nesuspėja įvykdyti užduočių, valgyti iš viso neina. Visas pertraukas paaukoja. Kitos moterys nepietauja, o joms priklausančią normą paima vaikams. Vietoj pietų galima pasiimti bandelių, jogurto, vaisių“, – pasakojo beveik trylika metų įmonėje dirbanti moteris.

Veža iš kitur

Kelionė į darbą YL darbuotojams nekainuoja. 8 autobusai kasdien iš įvairių Klaipėdos vietų, Kretingos ir Gargždų žmones nuveža iki pat darbovietės. Nepaisant teikiamų lengvatų, vidutinio laidų rinkinių formuotojo uždirbamo 900 litų atlyginimo pakanka tik mokesčiams sumokėti ir prasimaitinti.

„Iš algos niekaip neišgyvenčiau. Vien už butą per mėnesį tenka suploti po 400 litų. Išlaidas dalinamės su vyru“, – kalbėjo YL darbuotoja.

Dar daugiau išlaidų pareikalauja nuo didžiulio krūvio ir tuščio skrandžio išvargintų žmonių sveikatos stiprinimas. Dėl sunkių darbo sąlygų per pastaruosius kelerius metus bendrovę paliko apie pusė darbuotojų.

Iš dalies kelionę į darbą ir pietus apmoka Gargžduose veikianti ir daugiau kaip 1300 darbuotojų turinti bendrovė „Masterfoods“.

Kelionė – iš savo kišenės

Beveik 500 bendrovės „Klaipėdos energija“ darbuotojų rytais į darbą vyksta nuosavu transportu. Kad būtų pigiau, žmonės iš Gargždų, Priekulės, kitų rajonų važiuoja po kelis viena mašina. Gyvenantiems toliau nuo darbovietės neišvengiamai tenka pietauti čia pat veikiančioje valgykloje.

„Kuklius pietus galima nusipirkti už keturis litus, gausesniems reikėtų dešimt“, – teigė nedaug valganti ir toli nevažinėjanti bendrovės Personalo skyriaus vadovė Gražvyda Zubienė.

Beveik pusketvirto šimto savivaldybės darbuotojų į darbą kasdien taip pat vyksta nuosavu arba viešuoju transportu.

„Jokio išlaidų apmokėjimo negali būti. Juk niekas nepririša ir neliepia čia dirbti. Galima rinktis darbovietę, kuri arčiau namų“, – problemos neįžvelgė savivaldybės Personalo skyriaus vedėja Danutė Valuckienė.

Išvykstant į kitus miestus darbo reikalais, kompensuojama suma neviršija kelionės kainos autobusu. Kitaip tariant, kelionpinigiai prilygsta bilieto kainai. D.Valuckienės teigimu, darbuotojai į komandiruotes dažnai važiuoja nuosavu transportu, nes taip patogiau, nors ir brangiau.

Personalo skyriaus vedėja prisipažino išlaidų nebeskaičiuojanti jau seniai.

„Jaunystėje mėgau skaičiuoti, kiek ir kam išleisdavau, tačiau po mėnesio pavirtau ligone ir mečiau. Kiekvieno cento nesuskaičiuosi“, – sakė D.Valuckienė.

Į užmiestį neveža

Nemokamą kelionę į darbą pavaldiniams organizuoja bendrovė „Philip Morris Lietuva“. Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikianti įmonė suteikia galimybę nemokamai naudotis viešuoju transportu ar taksi. Korporacijos reikalų vadovo Lietuvai Mindaugo Dačio teigimu, darbuotojų vežimui įmonė per metus išleidžia apie pusę milijono litų.

„Nors esame miesto teritorijoje, čia iki šiol nevažiuoja joks viešasis transportas“, – apgailestavo M.Dačys.

Bendrovės „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius Gintaras Neniškis pripažino problemą.

Šiemet jau buvo deramasi su LEZ įmonėmis dėl galimybės organizuoti autobusų reisus.

Siūlėme įmonėms apmokėti trečdalį vežimo išlaidų, perkant tam tikrą kiekį terminuotų mėnesinių bilietų. Tačiau tokios sąlygos jų netenkino. Ateityje organizuoti keleivių vežimą pramoninėje zonoje taps būtina, nes įmonių atsiranda vis daugiau“, – sakė G.Neniškis.

Pašnekovo teigimu, kol kas LEZ teritorija visiškai nepritaikyta viešajam transportui. Neįrengti patogūs privažiavimo keliai, nėra tinkamo apšvietimo, vietos apsisukti autobusams.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.