Europos Sąjungai šiuo metu diriguojančioje Vokietijoje linksmybėmis ir deklaracija paminėtas Romos sutarčių 50-metis. Prezidentas Valdas Adamkus tikisi, kad Bendrijos narės laikysis žodžio susitarti dėl naujos Konstitucijos.
Karčią suskaldymo, išskyrimo ir supriešinimo istorinę patirtį turintis Berlynas savaitgalį aidėjonuo užmojų suartinti Europos šalių šeimą. Europos Sąjungos (ES) pamatus padėjusių Romos sutarčių pasirašymo 50-osios metinės vakar paminėtos ES šį pusmetį pirmininkaujančios Vokietijos sostinėje. Spalvingą kultūrinę ir linksminimosi programą savaitgaliui paruošusios Vokietijos kanclerė Angela Merkel priminė, kad švenčiant reikia nepamiršti nenuveiktų darbų. ES vadovų susitikime dalyvavęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus tikisi, kad Berlyno deklaracija neliks tuščiais pažadais, o Europa 2009 metais turės naują Konstituciją.
Visą savaitgalį Berlynas pulsavo ES spalvomis ir garsais. Jau penktadienį aplink garsiuosius Brandenburgo vartus pradėta ruoštis didžiajai sekmadienio ceremonijai, nes būtent kovo 25 d. prieš 50 metų 6 valstybės (Belgija, Vokietija, Prancūzija, Italija, Liuksemburgas ir Nyderlandai) pasirašė Romos sutartis, kuriomis buvo įsteigta Europos ekonominė bendrija (EEB) ir Europos atominės energijos bendrija (Euratom).
Vakarykščio jubiliejaus ES šalių vadovai ir Berlyno gyventojai bei svečiai sulaukė linksmindamiesi. Aukščiausio rango politikai šampano taures šestadienio vakarą kėlė Vokietijos prezidento Horsto Koehlerio surengtame priėmime. Sostinėje vyko muziejų ir naktinių klubų naktis. O vakar visą dieną pačioje miesto širdyje šurmuliavo visas 27 ES šalis reprezentuojanti mugė, vyko koncertas, kuriame pasirodė ir pačios didžiausios žvaigždės. Kaip antai britų roko žvaigždė Joe Cockeris.
Tačiau vakarykštė vasariška diena tryško ne tik gimtadienišku džiaugsmu, bet ir rimtais perspėjimais. Vienintelė moteris tarp ES šalių vadovų – Europos Tarybos pirmininkė, Vokietijos kanclerė Merkel emocionalia kalba spustelėjo politikus vyrus, apeliuodama nevilkinti naujos ES Konstitucijos priėmimo. Merkel perspėjo, kad ES gali netekti to saugumo pagrindo, kuriuo taip didžiuojasi švęsdama šį jubiliejų. Vakar pasirašytoje proginėje Berlyno deklaracijoje nurodoma, kad šalys „vieningai siekia tikslo iki 2009 metų Europos Parlamento rinkimų padėti atnaujintus bendrus Europos Sąjungos pamatus”. Pati konstitucinė sutartis, kuriai prieš dvejus metus referendumuose nepritarė Prancūzijos ir Nyderlandų rinkėjai, kelia daug nesutarimų ir deklaracijos tekste neminima.
Lietuvos vadovas Adamkus palaiko Vokietijos kanclerę, kuriai patikėta užduotis iki birželio 30 dienos, kai baigsis Vokietijos pirmininkavimo ES pusmetis, parengti veiksmų planą, kuris leistų išeiti iš susidariusios aklavietės.
Baigiamajame Europos valstybių vadovų posėdyje Adamkus sakė prie visų pagyręs Merkel kalbą. „Esu įsitikinęs, kad Merkel žodžiai įeis į ES istoriją. Ji kalbėjo apie vertybes, praeities Europos klaidas ir ateities Europą. Labai reikšminga, kad pabrėžta kiekvienos šalies, tautos atsakomybė už ateitį. Mes pagaliau turime sutarti ir kurti vertybių Europą arba rizikuojame grįžti prie konfliktų, kurie anksčiau kainavo milijonus gyvybių. Jei nepripažinsime vertybių, grius ir tarptautinis, ir mūsų vidaus gyvenimas. Šiandien esame paskendę kai kuriuose vidaus ginčuose, kurie, palyginti su esminėmis vertybėmis, nieko nereiškia, netrukus niekas nė neprisimins, kad jie buvo. Laikas atsigręžti veidu į svarbiausius žmogui brangiausius dalykus”, – LŽ sakė Adamkus.
Paklaustas, ar tiki, kad konsensusas bus rastas iki 2009 metų, prezidentas paragino nenukabinti nosies ir siekti tikslo: „Kuo nors pradėkime tikėti! Aš esu labai optimistiškas ir kartu išdidus, kad Lietuva pirmoji ratifikavo Konstituciją, dėl kurios dar ir šiandien nesutariama. Dabar iš 27 šalių 18 ratifikavo, kitos dar laukia. Aš Lietuvos vardu likusias valstybes paraginau prisidėti prie Lietuvos žingsnio.”
Vokietijos istorijos muziejuje pasirašyta Berlyno deklaracija yra teisiškai neįpareigojantis dokumentas, tačiau Lietuvos politikai džiaugiasi, kad deklaracijos tekste buvo atsižvelgta į didesnę dalį Lietuvos pasiūlymų, joje pabrėžta Vidurio ir Rytų Europos šalių prisijungimo prie ES reikšmė Europos vienijimosi procesui. Europos parlamento pirmininkas Hansas-Gertas Poetteringas savo kalboje išskyrė Lietuvą ir Lenkiją, primindamas, kad šios šalys turėjo tvirtus demokratijos pagrindus, o 1791 metų gegužės 3 dieną Lietuvos ir Lenkijos Konstitucija buvo pirmasis besivienijančios Europos pavyzdys.
Greta sėdintys Adamkus ir Lenkijos vadovas Lechas Kachynskis šią pastabą palydėjo šypsenomis.