Europa vėl ūžia dėl mirties bausmės panaikinimo visame pasaulyje. Iniciatyvos autoriai – Italijos Atstovų rūmai ir šios šalies vyriausybė bei joms pritarianti ES Taryba, Europos Komisija ir Europos Taryba.
Stimulą diskutuoti apie mirties bausmę davė mirties bausmės įvykdymas buvusiam Irako diktatoriui Sadamui Huseinui, bausmės įvykdymo būdas (pakariant) ir po visą pasaulį išplatinti egzekucijos vaizdai. Ir vėl pasaulis sprendžia dilemą: ar suderinami mirties bausmė ir prigimtinė žmogaus teisė į gyvybę?
Rezoliucija
Europos Parlamentas susirūpinęs: kiekvienais metais pasaulyje mirtimi nubaudžiama tūkstančiai žmonių.
Europos Parlamentas vasario 1 dieną absoliučia balsų dauguma priėmė rezoliuciją (591 – už, 45 – prieš, 31 susilaikė), kurioje sakoma, kad „mirties bausmė yra žiaurus ir nežmoniškas bausmės būdas, pažeidžiantis teisę į gyvybę”, todėl jos panaikinimas yra viena pagrindinių ES vertybių bei reikalavimų narystės Europos Sąjungoje siekiančioms šalims.
O vasario 13 dieną Los Andželo prisiekusiųjų teismas pripažino kaltais ir mirties bausme nubaudė Lietuvos pilietį Jurijų Kadamovą bei jo bendrininką, Rusijos pilietį Jurijų Michelį. Pasak žiniasklaidos, jie pripažinti kaltais mažiausiai dėl penkių žmonių, kuriuos jie pagrobė ir nužudydė, mirties. Tai pirmasis mirties nuosprendis Los Andžele po 57 metų pertraukos. Tarp gaujos narių yra dar vienas Lietuvos pilietis A.Markovskis.
Diktatorius pasitarnavo
Europos Parlamento rezoliucijos atsiradimą paskatino buvusiam Irako prezidentui, diktatoriui Sadamui Huseinui 2006 metų gruodžio 30 dieną įvykdyta mirties bausmė pakariant, o kai kurie egzekucijos liudytojai, prisaikdinti nepasakoti, nefotografuoti, nefilmuoti, atrodo, pasistengė padaryti priešingai. Todėl viso pasaulio žiniasklaidą apskriejo bausmės įvykdymo nuotraukos ir vaizdo įrašai. Po viso to galima ironizuoti, jog pasaulyje nutinka ir taip, kad diktatoriai pasitarnauja dėl demokratijos plėtros ir žmogaus teisių apsaugos, ir naujausias to pavyzdys – šis, pastarasis, kai Sadamo Huseino mirtis pasitarnavo tam, kad pasaulis vėl sugrįžtų prie mirties bausmės panaikinimo ar ilgalaikio jos moratoriumo (sustabdymo) klausimo sprendimo.
Minėtoje rezoliucijoje sakoma, kad „Europos Parlamentas yra giliai susirūpinęs dėl to, kad dar ir šiuo metu kelių dešimčių pasaulio šalių teisės aktuose numatyta arba vėl sugrąžinta mirties bausmė, ir dėl to kiekvienais metais mirtimi nubaudžiama keli tūkstančiai žmonių”. Šiuo metu pasaulyje mirties bausmė vis dar įteisinta 68 valstybėse, ir, pavyzdžiui, Kinijoje jų kasmet įvykdoma beveik tiek, kiek visame likusiame pasaulyje kartu sudėjus.
Priminsiu, kad 128 pasaulio valstybėse mirties bausmės nėra, tarp jų ir Lietuvoje.
Kai pasirašys dauguma
Europos Parlamente renkami parašai ir po mirties bausmės moratoriumą palaikančia deklaracija, kurioje siūloma paremti Italijos prašymą vėl apsvarstyti mirties bausmės klausimą dabartinėje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje ir ES vardu (taip, kad būtų atstovaujama ES valstybėms narėms) pateikti siūlymą dėl rezoliucijos dėl visuotinio mirties bausmės vykdymo moratoriumo siekiant ją visiškai panaikinti.
Taip pat Europos Komisija, Taryba ir valstybės narės raginamos siekti, kad Jungtinių Tautų valstybės narės paremtų šią rezoliuciją, ir padaryti viską, kad dabartinėje JT Generalinėje Asamblėjoje būtų kuo greičiau balsuojama šiuo klausimu ir jam pritarta. Aš jau esu pasirašiusi šią deklaraciją, ir ji taps oficialia Europos Parlamento deklaracija, kai ją pasirašys daugiau nei pusė EP narių (393 iš dabar esančių 785).
Kinijos ir JAV pozicija
Man labai įdomu, kaip Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje elgsis Kinija ir JAV, kuriose mirties bausmė vykdoma: jos bus sąjungininkės ir kartu balsuos prieš, ar vis dėlto kuri nors iš jų ryšis radikaliai, rimtai savo politikos peržiūrai ir bent jau mirties bausmės moratoriumui, kuris ateityje galėtų nuvesti prie visiško mirties bausmės panaikinimo. Ypač JAV, kuri dažnai kritikuoja ir taiko sankcijas Kinijos Liaudies Respublikai dėl žmogaus teisių pažeidimų toje šalyje…
ES nori būti avangarde siekiant visuotinio mirties bausmės panaikinimo.
Dar 1998 m. ES nusprendė dirbti kartu su tarptautinėmis organizacijomis siekdama, kad būtų patvirtintas visuotinis mirties bausmės moratoriumas ir kad ilgainiui ši bausmė būtų panaikinta, o 2007 m. sausio 9 d. Italijos vyriausybė ir Europos Taryba nusprendė šiuo klausimu veikti kartu ir paragino Europos Sąjungai pirmininkaujančią Vokietiją nedelsiant perduoti rezoliuciją dėl mirties bausmės moratoriumo JT Generalinei Asamblėjai.
Po karo
Taigi Europa sujudusi dėl mirties bausmės panaikinimo. Ir ne tik Europa: šis klausimas jautrus ir kituose žemynuose: Liberijoje, Meksikoje, Filipinuose ir Moldovoje pastaraisiais metais buvo visiškai panaikinta mirties bausmė, o Peru kongresas atmetė teisės akto projektą dėl mirties bausmės už teroristinius nusikaltimus įtraukimo į teisės aktus.
Šis klausimas – tikrai ne naujas, tarptautinė bendrija, spręsdama gyvybės apsaugos problemą ir su ja susijusį mirties bausmės klausimą, nuėjo ilgą ir sudėtingą kelią. Veikiant humanistinėms idėjoms kai kuriose valstybėse jau 19 a. pabaigoje – 20 a. pradžioje buvo pradėta naikinti mirties bausmę, o tarptautiniai susitarimai dėl mirties bausmės ribojimo ir galutinio atsisakymo buvo pradėti rengti po Antrojo pasaulinio karo.
Visuotinė žmogaus teisių deklaracija buvo priimta Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje 1948 metų gruodžio 10 dieną, jos 3 straipsnyje teigiama, kad kiekvienas žmogus turi teisę į gyvybę, laisvę ir asmens neliečiamybę.
Taigi teisė į gyvybę yra neatimama kiekvieno žmogaus teisė, ir ši teisė saugoma įstatymo.
Diskusijos Lietuvoje
1998 metų pabaigoje LR Konstitucinis Teismas nagrinėjo ir priėmė nutarimą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatytos sankcijos, numatančios, kad asmuo gali būti baudžiamas mirties bausme, atitikimo LR Konstitucijai. Konstitucinis Teismas nusprendė, kad minėta sankcija prieštarauja Konstitucijai, ir Lietuvoje mirties bausmė buvo panaikinta. Tuometinis Vilniaus arkivyskupas metropolitas Audrys Juozas Bačkis Konstituciniam Teismui pareiškė labai aiškią poziciją, kad mirties bausmės panaikinimu būtų išreikšta pagarba kiekvieno žmogaus gyvybei, be to, mirties bausmės panaikinimas būtų ženklas, kad nenorima atimti gyvybės už gyvybę, kad galima pasiūlyti humaniškesnių priemonių sustabdyti nusikalstamumą. Teisme buvo įrodinėjama, kad mirties bausmės buvimas ar nebuvimas mažai teturi įtakos nusikalstamumo lygiui šalyje, o kaltininkas, darydamas nusikaltimą, dažniausiai negalvoja apie bausmę.
Tyrimai įrodo, kad negalima teigti, jog mirties bausmės buvimas sulaiko nuo nusikaltimų (čia galima būtų prisiminti ir mano minėtą neseniai JAV nuteisto Lietuvos piliečio atvejį).
Ginčas nesibaigia
Tačiau su šiuo Konstitucinio Teismo sprendimu neišnyko Lietuvos visuomenėje gaji nuostata: mirties bausmė reikalinga, žmonės turi gyventi jausdami baimę, bijoti atpildo už padarytus nusikaltimus. Neva mirties bausmės grėsmė sumažins žiaurių nusikaltimų skaičių. Kiekvieną kartą, kai Lietuvoje padaromas ypač žiaurus nusikaltimas, prie šios temos vėl sugrįžtama. Namie, įvairiose draugijoje apie tai vis dar kalbama, kritikuojama valdžia, kuri nesiima ryžtingų priemonių (reikia suprasti, griežtų, daug griežtesnių nei iki šiol) piliečių saugumui garantuoti.
Ar tikrai piktas Dievas yra miręs?
Kai Europos Parlamente balsavome dėl kreipimosi, kad visame pasaulyje besąlygiškai būtų paskelbtas moratoriumas mirties bausmei, o ateityje visai jos atsisakyta, galvojau: ką man pasakytų Lietuvos piliečiai, bent dauguma jų, kaip jie balsuotų? Kaip balsuotų gyvenantieji tose vietose, kur neseniai buvo padaryti šiurpūs nusikaltimai, ar tų vietovių gyventojai keltų ranką už mirties bausmės panaikinimą visame pasaulyje? Jau nekalbu apie aukų motinas, tėvus, vaikus, šeimų narius, gimines.
Aš balsavau už mirties bausmės panaikinimą, nes manau, kad smurto smurtu neįveiksi. Ir mirties bausme potencialių nusikaltėlių neišgąsdinsi. Ir negalime gyventi remdamiesi principu – kraujas už kraują ar dantis už dantį. Juk nė vienas nenorime gyventi baimės visuomenėje, visi norime gyventi apsupti meilės. Ir jei, kaip rašė kunigas Antanas Saulaitis, piktas Dievas yra miręs, ir Dievas yra meilė, tai turime sugebėti geresnę visuomenę kurti netaikydami mirties bausmės, taip vienus nubausdami ir atimdami teisę į gyvybę, o kitus tokiais metodais siekdami įbauginti. Šiandieninis pasaulis, taip pat ir Lietuva, turi rasti efektyvesnių būdų apsiginti nuo potencialių nusikaltėlių.