Klaipėdos universiteto dėstytojai ir studentai jau kurį laiką stebi prieš pat jų akis vykstančią kaimyninio namo metamorfozę ir spėlioja, kada aptrupėjęs ir betonine kolona paremtas namas pradės griūti.
Tuo tarpu Herkaus Manto gatvės 82-ąjį namą administruojanti bendrovė „Paslaugos būstui”, jokių grėsmių neįžvelgia ir nepripažįsta, kad pastatas yra avarinės būklės.
Priminus sostinės atvejį, kai sausio mėnesį Vilniaus senamiestyje nugriuvo gyvenamojo namo siena, o miesto valdžiai teko ieškoti gyventojams laikinų būstų, Klaipėdos savivaldybės valdininkai patikino, kad tokios pagalbos sulauktų ir klaipėdiečiai, tačiau tik tada, kai įvyktų analogiška nelaimė.
Pavojinga ne tik išorė
Anot bendrovės paslaugos būstui vadybininkės Rasos Rimaitės, prieš metus Herkaus Manto g. 82 namo gyventojai buvo sukviesti į susirinkimą, kuriame buvo svarstytas klausimas dėl namo fasado remonto. Esą buvo nuspręsta, kad remontas būtinas ir jis bus atliekamas už gyventojų lėšas, tačiau nuvykus į namą paaiškėjo, jog remontas trims šio namo butų gyventojams – per sunki našta.
Iš išorės pavojingai atrodantis namas, pastatytas dar 1930 metais, ne ką geriau atrodo ir viduje.
Į antrą ir trečią aukštus vedantys laiptai sutrūniję ir kiauri. Trečiąjį aukštą galima pasiekti tik su prožektoriaus pagalba – kitaip įžiūrėti laiptų neįmanoma.
Viršutiniame aukšte esantį butą radome tuščią. Kaip paaiškėjo vėliau, vienintelė šio buto gyventoja, baimindamasi, kad ant galvos netyčia neužgriūtų pūvantis kiauras stogas, persikraustė gyventi į šalia esančią palėpę.
Buto lubas ji paramstė lentomis, tačiau, tvirtino 84 metų gyventojos globėja, lentos smengančio stogo neišlaikys, o namą administruojanti bendrovė „Paslaugos būstui”, į kurią buvo kreiptasi dėl stogo remonto, jokio atsakymo esą nedavusi iki šiol.
„Visi butai čia buvo privatizuoti. Mano globojama senutė jį privatizavo 1993 metais – jau tuomet šis pastatas buvo avarinės būklės – bent jau taip atrodė, tačiau ir tokį privatizuoti leido. Neįsivaizduoju, koks gyvenimas laukia šių butų savininkų – juk patalpų niekam neįsiūlysi, nebent kas nors sutiks mokėti už vietą, kuriame namas pastatytas – juk jis stovi beveik miesto centre”,- kalbėjo seniausios namo gyventojos globėja.
Pastato įkaitai
Tikėtis, kad patys gyventojai savo lėšomis suremontuos suskilinėjusį namo fasadą ir kiaurą kaip rėtis stogą, – tas pats, kas sulaukti žibučių per speigus.
Tuo įsitikinome patys, pabandę susitikti su pastato gyventojais.
Herkaus Manto g. 82 name – tik trys butai. Pirmame aukšte įsikūrusi romų tautybės šeima, trečiajame – 84 metų klaipėdietė Aniceta, kuri dėl senatvės jau sunkiai orientuojasi aplinkoje, su dar vienais buto savininkais – jauna šeima – susisiekti nepavyko.
Tamsaus gymio moteris iš pirmojo aukšto atvirauti su žurnalistais nepanoro, tik tarstelėjo, kad dėl griūvančio namo „su valdžia kalbėjosi”. Ką ir kaip – nepaaiškino.
„Paslaugų būstui” vadybininkė R. Rimaitė, sužinojusi, kad domimės Herkaus Manto g. 82 namo būkle, suskubo teigti, jog avarinės būklės namų jų administruojamoje teritorijoje iš viso nėra.
Vis dėlto ji patvirtino, kad šio namo fasadui remontas yra būtinas.
„Kol kas laukiame, kada gyventojai imsis iniciatyvos, tačiau amžinai nelauksim. Jei ir toliau bus delsiama, remontu užsiimsime mes. Metų pradžia, pastato dar neapžiūrėjome, kas žino, gal pradėsime ir nuo stogo. Bet kuriuo atveju, už atliktus darbus gyventojai privalės sumokėti – išskaičiuosime ir išdalinsime sumą kartu su mokesčiais”, – aiškino R. Rimaitė.
Savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus specialistės teigimu, privatizavę butus žmonės namo priežiūra privalėjo rūpintis nuo pat būsto įsigijimo dienos.
Valdinininkų teigimu, net jeigu namas būtų ekspertų pripažintas avariniu ir nebetinkamu gyventi, butų savininkai patys privalėtų susirasti laikinus namus ir savo lėšomis susiremontuoti griūvantį pastatą. Pagalbą valdžia suteiktų tik jei namas visai nugriūtų.