Į vaiko agresiją geriausia reaguoti ramiai

Įvairių tyrimų duomenys rodo, kad ir tarp suaugusiųjų, ir tarp vaikų agresijos daugėja. Todėl vis daugiau dėmesio skiriama siekiant pažinti šį reiškinį bei su juo kovoti.

Smurto daugėja

Smėlio dėžėje taikiai žaidę trimečiai staiga susipešė dėl kastuvėlio, o keturmetė supykusi ant savo mamos įkando jai į ranką. Daugumai tėvų šios gyvenimiškos situacijos yra puikiai pažįstamos, tačiau vaikų agresijos akivaizdoje suaugusieji neretai sutrinka arba reaguoja netinkamai.

Dažniausiai agresija vadinamas toks elgesys, kuriuo vykdomas fizinis arba žodinis smurtas kito asmens atžvilgiu. Dėl fizinės, psichinės ir dvasinės žalos žmogui tokie veiksmai vertinami neigiamai.

Agresyvumas paprastai suprantamas kaip žmogaus savybė, galinti pasireikšti polinkiu į agresyvius veiksmus. Kadangi agresyvumas nebūtinai susijęs su smurtiniu elgesiu, jo samprata yra platesnė ir įvairesnė. Nors šis reiškinys taip pat dažniau vertinamas neigiamai, tačiau kartais teigiama, kad tam tikri agresyvumo bruožai tiesiog būtini asmenybei, siekiančiai sėkmingai įsitvirtinti visuomenėje, palaikyti savo vertę ir savigarbą.

Gali kandžiotis

Agresyvumo raiška iš dalies susijusi su vaiko augimu ir brendimu.

Kartais kūdikio verksmą suaugusieji klaidingai suvokia kaip piktybinį veiksmą, tačiau tokiu signalu mažyliai paprasčiausiai praneša aplinkiniams apie savo poreikius.

Kalbos barjeras trukdo save tinkamai išreikšti ir jau pradėjusiems aktyviai judėti „metinukams“, tad jų elgesys su žaislais neretai traktuojamas kaip agresyvus. Tačiau tokiu būdu mažieji tyrinėtojai susipažįsta su jiems nauja aplinka, atranda leistino elgesio ribas.

Tarp 1-3 metų amžiaus vaikų gali būti paplitęs kandžiojimasis. Ši agresijos forma dažniausiai liudija apie dygstančius dantis arba įsijautimo į kitą asmenį stoką. Besiformuojančio mąstymo egocentriškumas trukdo mažyliui numatyti savo veiksmų padarinius ir suprasti kito žmogaus būseną. Tad pačių mažiausiųjų agresyvus elgesys paprastai nėra nukreiptas prieš konkretų asmenį, nes juo siekiama gauti geidžiamą objektą ar pašalinti tą padaryti trukdančias kliūtis.

Jei ankstyvojoje vaikystėje agresija dažniau reiškiasi fiziniais veiksmais, tai vyresni vaikai konfliktinėse situacijose jau linkę naudotis kalbos teikiamomis galimybėmis. Pastebėta, kad su amžiumi atviros fizinės agresijos mažėja, tačiau ženkliai padaugėja žodinio smurto atvejų.

Agresijos kilmė

Skirtumai tarp lyčių bei skirtingo temperamento žmonių agresyvumo leidžia samprotauti apie biologinę šios elgsenos prigimtį, tačiau vienintelio atsakymo apie agresijos kilmę iki šiol nėra.

Berniukai dažniau nei mergaitės įsitraukia į agresyvią veiklą, tačiau ne visuomet dėl to galima kaltinti vyriškojo lytinio hormono testosterono perteklių. Stereotipiškai suvokdama lyčių vaidmenis, visuomenė pati skatina vyriškos lyties atstovus elgtis agresyviau. Juk mes paprastai nesipiktiname karą žaidžiančiais berniūkščiais, tačiau su nuostaba žvelgiame į mažą berniuką, jeigu jis domisi lėlėmis.

Agresyvus vaikas kartais pasižymi tam tikromis temperamento savybėmis, bet dažniausiai jis išsiskiria socialinių įgūdžių stoka. Nemokėdami konstruktyviai spręsti problemų, konfliktinėse situacijose mušeikos linkę griebtis smurto. Be to, agresyvus vaikas kito žmogaus žodžiuose ar veiksmuose neretai įžvelgia grėsmę savo saugumui, todėl ima „gintis“ nuo menamo užpuoliko.

Dažnai mažieji pasižymi per dideliu impulsyvumu, nes dar nesugeba ilgesniam laikui atidėti savo poreikių patenkinimo. Taip pat jiems sunkiau susidoroti su staiga besikeičiančiomis emocijomis. Ilgainiui iš bręstančios asmenybės tikimasi ne tik gerų bendravimo sugebėjimų, bet ir adekvačių situacijai savikontrolės įgūdžių.

Vaikai mėgdžioja

Didžiulę įtaką bet kokiam žmogaus elgesiui turi jo socialinė aplinka – šeima, bendruomenė, kultūra.

Vaikai mokosi mėgdžiodami suaugusiuosius ir dažnai perima savo šeimai būdingus elgsenos modelius. Tad tarpusavyje ar su kitais žmonėmis agresyviai bendraujantys tėvai neturėtų nustebti, jeigu jų atžalos seks ne kartą matytu pavyzdžiu.

Elgesio normų palaikymo ir reguliavimo procese ypač svarbus vaidmuo tenka bendruomenei. Jeigu jos nariai toleruoja smurtą ir abejingai stebi jo apraiškas vaikų elgesyje, tai tokioje terpėje mažieji augs daug agresyvesni.

Ne mažiau įtakos agresyvumui turi mus supanti kultūra. Įvairių elgsenos modelių vaikai mokosi žiūrėdami televizorių, perimdami visuomenėje paplitusias nuostatas smurto atžvilgiu.

Kai kurių tyrimų duomenimis, agresiją veikia ir fizinė aplinka. Perpildytos erdvės, tvankus oras bei kiti faktoriai gali sukelti arba pastiprinti agresyvias reakcijas. Į šiuos veiksnius siūloma atsižvelgti planuojant ugdymo įstaigų patalpas ar net statant gyvenamųjų namų kvartalus.

Pavyzdys – savitvarda

Nors agresyvumas vaikystėje yra normalus reiškinys, tačiau su jo apraiškomis susiduriantiems tėvams ne visuomet pasiseka reaguoti tinkamu būdu.

Susidūrus su vaiko agresija pirmiausia rekomenduojama nepasiduoti neigiamų emocijų antplūdžiui ir neatsakyti tuo pačiu. Suaugusiojo susivaldymas „karštoje“ situacijoje tampa puikiu savitvardos pavyzdžiu. Tačiau būtina nutraukti vaiko agresyvius veiksmus ir pašalinti jį iš aplinkos, kurioje kilo konfliktas. Svarbu, kad mažasis turėtų galimybę emociškai „atvėsti“, išgirsti jam sakomus žodžius. Kadangi vaikams sunku iš anksto numatyti savo veiksmų pasekmes, todėl tėvams tenka nubrėžti leistino elgesio ribas. Suaugusiųjų atkaklumas bei nuoseklumas paprastai duoda gerų rezultatų ir agresyvių išpuolių tarp vaikų sumažėja.

Be to, visuomet vertinga gerai įsigilinti į konfliktinę situaciją, pastebėti dalykus, kurie sukėlė ar pastiprino vaiko agresyvius veiksmus. Juk kartais tokiu elgesiu vaikai paprasčiausiai siekia artimųjų dėmesio, o kartais netikėta agresija signalizuoja apie svarbius pasikeitimus mažųjų gyvenime. Tėvų supratingumas padeda vaikui konstruktyviai tvarkytis su agresyviais impulsais.

Mindaugas Radušis

Psichologas

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Šeima ir namai su žyma , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.