Ašaros girtaujančių mamų nesugraudina

Nuolat girtuokliaujantys tėvai, smurtas, nepriteklius vaikus priverčia suaugti ne pagal savo metus. Vieni bando ištrūkti iš kraupaus liūno ir, artimųjų ar socialinių darbuotojų padedami, kurti savo ateitį, kiti – pasirenka gatvę, kvaišalus. Tačiau vaikui skaudžiausia išgirsti iš mamos, kad jis jai nereikalingas. Tokių istorijų socialiniai darbuotojai gali papasakoti ne vieną ir ne dvi.

Vaiko krizių centro Laikinosios paramos vaikams grupė yra tarsi tarpinė stotelė, kurioje girtaujantiems, smurtaujantiems tėvams duodamas šansas pasitaisyti, kad jų atžalos vėliau nepatektų į globos namus. Bet daugelis jų mieliau pasirenka linksmą bei nerūpestingą gyvenimą, o vaikus palieka likimo valiai.

Nėra maisto

Laikinosios paramos vaikams grupėje yra šešiolika vietų. Jos dažniausiai yra užpildytos, o kartais priimama net daugiau jaunuolių. Per metus apgyvendinama apie 180 vaikų iš probleminių šeimų. Neretai tie patys vaikai į centrą sugrįžta kelis kartus per metus. Pagrindinė priežastis, kodėl mažieji atsiduria šioje grupėje, – tėvų besaikis alkoholio vartojimas, kai savo atžalas palieka be priežiūros. Pasak centro direktorės pavaduotojos Skaidrės Račkauskienės, pastaruoju metu atsiranda šeimų, kuriose tėvai nebeišlaiko vaikų dėl nepritekliaus. „Jei matome, kad tėvai tikrai rūpinasi savo atžalomis, tačiau susiklosto tokia situacija, kad mama praranda darbą, gauna mažas socialines pašalpas, – vaikams suteikiame nemokamą maitinimą. Pas mus jie gali pavalgyti, nors gyvena kartu su tėvais”, – pasakojo S. Račkauskienė. Mama arba tėvas įsipareigoja per mėnesį užsiregistruoti Darbo biržoje ar rasti darbą, susitvarkyti visus dokumentus Socialinės paramos centre. Taip pat vaikai priimami iš psichinę negalią turinčių tėvų. Jie gyvena su tėvais, tačiau per ligos paūmėjimą, kai žmogus yra paguldomas į ligoninę ir jis neturi jokių artimųjų, kurie galėtų prižiūrėti vaikus, atžalos laikinai priglaudžiamos centro grupėje.

Svarbiausia – sugyventinis

Tačiau dažniausiai jaunuoliai į Laikinosios paramos vaikams grupę patenka iš alkoholį vartojančių, smurtaujančių šeimų. Šiuo metu jauniausia grupės gyventoja – trejų metukų mergaitė. Kaip minėjo S. Račkauskienė, jos alkoholikė mama be galo agresyvi, atsisako bet kokios socialinių darbuotojų pagalbos. Jai siūlė darbą, tačiau moteris nusprendė, jog neapsimoka dirbti už minimumą. Ji nepripažįsta, kad yra alkoholikė, atsisako konsultuotis su gydytojais. „Moteris pyksta ant socialinių darbuotojų ir viso pasaulio, kad vaikai paimti iš šeimos ir jai nieko kito neliko, kaip tik paskęsti alkoholizmo liūne. Mama pirmenybę skiria savo sugyventiniui, o ne vaikui”, – sakė pavaduotoja. Trejų metų mergytė – ne vienintelis mamos prarastas vaikas. Dar dvi atžalos glaudžiasi vaikų globos namuose. Tikėtina, kad mažosios sesutės laukia panaši ateitis, nes Laikinosios paramos vaikams grupėje jaunuoliai yra apgyvendinami iki šešių mėnesių. „Mama nededa jokių pastangų, kad susigrąžintų dukrą. Ji gyvena šalia vaikų grupės ir net nesiteikia mergaitės aplankyti”, – stebėjosi S. Račkauskienė.

Rankas – į keptuvę

Centro darbuotojai iki šiol su liūdesiu prisimena vieno berniuko istoriją. Trečioje klasėje jis pradėjo nebelankyti mokyklos. Tėvas tai sužinojęs sukišo sūnaus rankas į karštą keptuvę. Nuo to laiko vaikas nuolat bėgdavo iš namų. Dvejus metus gyveno gatvėje. Policija sugaudavo ir atveždavo berniuką į Laikinosios paramos vaikams grupę. Tačiau iš čia vėl pabėgdavo į gatvę. Berniukas mamai buvo parašęs laišką: „Jei tu, mama, negyvensi su tėvu, aš nebėgsiu ir grįšiu į namus”. Bet mama pasirinko smurtaujantį tėvą. „Laiškas labiau sugraudino socialinius darbuotojus, patį vaiką, bet ne mamos širdį”, – prisiminė S. Račkauskienė. Dabar berniukas gyvena Gruzdžių specialiuosiuose vaikų globos namuose.

Išskirtinė istorija ir šiuo metu vyriausios – šešiolikmetės globotinės. Grupėje gyvena dar dvi jos seserys. Anksčiau trijule rūpinosi senyvo amžiaus teta, kuri neseniai mirė. Tačiau tikrą mamą atstojo vyriausioji – rūpinosi maistu, socialinėmis išmokomis, prižiūrėjo, kad sesės lankytų mokyklą, net tetos laidotuves pati suorganizavo. Mirus tetai, visos atsidūrė Laikinosios paramos vaikams grupėje, nes motina pareiškė, kad vaikai jai visiškai nereikalingi. Grupėje vaikai yra visiškai valstybės išlaikomi, tačiau šešiolikmetė šiandien dirba antstolių kontoroje – išnešioja lapelius. Anot pavaduotojos, ji labai atsakingai žiūri į gyvenimą, ne kaip šešiolikmetė.

Išbrido iš liūno

Prieš porą mėnesių grupėje buvo mergaitė, kuri negaudavo dėmesio iš mamos ir įvairiais būdais bandė jo išsireikalauti. „Šis vaikas keletą kartų buvo apgyvendintas pas mus dėl smurto. Būdavo iškviečiama policija ir mergaitė sakydavo, kad ją muša. Po mergaitės ir mamos apsilankymų pas psichologą paaiškėjo, kad vaikui trūksta dėmesio. Nebuvo jokio smurto, mergaitė pati išsitaršydavo rūbus, plaukus ir kviesdavosi policiją tam, kad ją atvežtų į mūsų grupę”, – pasakojo S. Račkauskienė.

Anot pavaduotojos, būna šeimų, kurios, „visiškai pasveiksta” ir socialinių darbuotojų pagalba joms nebereikalinga. „Turėjome nemalonų atvejį, kai mama namuose girta gulėjo dvi paras, o jos mažamečiai vaikai buvo palikti be priežiūros. Kaimynai iškvietė pagalbą. Kai atvažiavome, vaizdas buvo kraupus – mama gulėjo beveik be sąmonės, o šalia jos stovinėjo dvi paras nevalgę vaikai”, – pasakojo S.Račkauskienė. Mažuosius darbuotojai planavo kelti į vaikų globos namus, nes šeimoje panašių atvejų buvo ne vienas. Moteris atsipeikėjusi tik po penkių dienų atėjo į centrą ir paklausė, kodėl drįso iš jos paimti vaikus. Jai buvo skirtas paskutinis šansas pasitaisyti. Mama prisiregistravo priklausomybės ligų centre. Kai grįžo užsienyje dirbęs sugyventinis, abu pasiėmė paskolą butui. Moteris šiandien yra susigrąžinusi abu vaikus. „Ji iki šiol stebima mūsų darbuotojų. Kol kas jokių nusiskundimų nėra, vaikams yra pakankamai geros sąlygos augti šeimoje. Šį atvejį laikome fenomenu, nes mūsų praktikoje dar nėra buvę, kad šeima pakiltų iš tokio liūno”, – teigė S. Račkauskienė.

Nieko nežino

Pavaduotoja stebėjosi, kad šiemet per Jūros šventę į jų centrą nepateko vaikų. „Paprastai švenčių proga – prieš Kalėdas, Jonines, Jūros ar kitas šventes tėvai atveda pas mus savo atžalas. Vaikai jiems trukdo, nes planuoja išgertuves. Kita vertus, tai gerai, kadangi vaikai centre yra saugūs. Bet tėvai tuo negali piktnaudžiauti”, – tikino S. Račkauskienė.

Anot jos, tėvai irgi privalo turėti atsakomybės. „Kartais mums susidaro įspūdis, kad vaikais turi rūpintis visi kiti, bet tik ne mama ar tėvas. Jiems reikia padėti surasti būstą, už juos sutvarkyti dokumentus, užregistruoti vaiką į mokyklą ir dar teikti paramą. O kai paklausi, ką gero davė savo vaikui, ar vedė pas gydytojus, lankė tėvų susirinkimus, ar žino, kada vaikui išdygo pirmas dantis, – jie negali atsakyti į tokius klausimus”, – stebėjosi pavaduotoja. Tačiau ne visi atsakomybę palieka įvairioms institucijoms. Yra šeimų, kurios nuoširdžiai rūpinasi, tačiau dėl skurdo negali užtikrinti normalios vaiko socializacijos.

Gina Kubiliūtė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.