Pastarojo meto batalijos šalies politikos olimpe apnuogino dar vieną ne itin malonų faktą – vis labiau ryškėjančią takoskyrą tarp liberalcentristų ir konservatorių.
Nuolatiniai apsižodžiavimai bei kaltinimai vieni kitų atžvilgiu ne tik graso išklibinti ir taip jau politologų bedante vadinamos, tarpusavio santykių aiškinimusi užsiėmusios, todėl deramai oponuoti Seimo daugumai nepajėgiančios opozicijos pagrindus.
Nesantaikos virusas įsimetė ir į dviejų didžiausių šalies miestų – Vilniaus ir Kauno – savivaldybių tarybas.
Šiame kontekste padėtį Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje uostamiesčio politikai vadina vos ne idiliška. Iškart po savivaldybių rinkimų koaliciją sudarę Liberalų ir centro (LiCS) bei Tėvynės sąjungos (TS, Lietuvos konservatorių) atstovai ir šiandien deklaruoja nepajudinamą savo gretų vienybę.
Antra vertus, tiek liberalcentristams atstovaujantis Artūras Šulcas, tiek konservatorių frakcijos seniūnas Vigantas Žala neneigia, jog nesutarimų vis dėlto esama. Tačiau vėlgi abu skuba patikinti – tai viso labo konstruktyvios, koalicijai jokios grėsmės nekeliančios diskusijos, kitaip sakant – politikos kasdienybė.
Nesantaikos kibirkštį įskėlė žiniasklaida
Grėsmė tolesniam konservatorių ir liberalcentristų bendradarbiavimui iškilo žiniasklaidai paviešinus faktus apie galimą korupciją Vilniaus miesto savivaldybėje.
Itin kietą poziciją kolegų atžvilgiu užėmė TS lyderis Andrius Kubilius. Pasak Seimo opozicijos lyderio, „pasitvirtinus įtarimams dėl „abonentinių” reikalų, mes neturėsime galimybių ir nebūsime pajėgūs gelbėti liberalų, jeigu jie patys to nenorės. Jei liberalai neras savyje jėgų išspręsti savas problemas, teks toliau eiti atskirai”.
Vilniaus miesto vicemeras konservatorius Kęstutis Masiulis kalbėjo dar konkrečiau. Šokiruotas, pasak jo paties, vienos iš šalies televizijų pateiktų žinių apie Vilniaus merą Artūrą Zuoką, politikas buvo itin griežtas – pasiūlė šiam vadovautis kyšininkavimu įtartų parlamentarų pavyzdžiu ir pagalvoti apie atsistatydinimą.
Negana to, TS prezidiumas nerimą išreiškė ir dėl bendradarbiavimo su liberalcentristais Kauno miesto taryboje. Šių partijų konfrontacija išryškėjo gegužės pradžioje, kai Kauno mero liberalcentristo Arvydo Garbaravičiaus iniciatyva iš Antikorupcijos komisijos pirmininko ir mero patarėjo pareigų buvo atleistas konservatorius Andrius Kupčinskas.
Gi konservatorių nuolat kritikuojami liberalcentristai pareiškė nejaučią jokio santykių pablogėjimo ir paragino Seimo opozicinės koalicijos partnerius nesikišti į jų vidaus reikalus.
Grėsmės neįžvelgia
Paprašytas apibūdinti Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje dirbančių koalicijos partnerių konservatorių ir liberalcentristų santykius, pastariesiems atstovaujantis Tarybos sekretorius A. Šulcas kalbėjo trumpai ir aiškiai: „Tarybos lygmeniu sutariam normaliai, jokios įtampos nejaučiame, esame visiškai patenkinti koalicijos partnerių konstruktyviu bendradarbiavimu”.
Kita vertus, sakė liberalcentristas, „būna dalykų, dėl kurių nuomonės nevisiškai sutampa, būna, kad ir pasiginčijam. Tačiau manau, jog tai – visiškai normalus dalykas”. Svarbiausia esą tai, sakė A. Šulcas, kad bent iki šiol pavyksta rasti kompromisą, priimti racionalius, tiek vienai, tiek kitai pusei, o kartu ir miestui priimtinus diskusijas sukėlusių klausimų sprendimus.
Pasak A. Šulco, jis atmenąs vienintelį atvejį, kai liberalcentristų ir konservatorių pozicijos visiškai išsiskyrė. Tai, sakė politikas, atsitiko prieš porą metų – svarstant klausimą dėl Vytauto Didžiojo gimnazijos ateities. „Tąsyk balsavome skirtingai, tačiau mūsų sąjungos tai nepakirto”, – teigė A. Šulcas.
Stengiasi atsiriboti
„Be abejonės, mes sekam, kas vyksta šalyje, – sakė A. Šulcas. – Sakyti, kad tie procesai mūsų visai neveikia, būtų netiesa. Tačiau Klaipėda yra Klaipėda. Mes moralinius, ideologinius dalykus esame linkę kelti aukščiau už visokius kitokius interesus. Stengiamės laikytis ir laikomės nuošaliau nuo tų procesų, tuo pabrėždami savo išskirtinumą bei akcentuodami, kad toks politinio veikimo būdas mums yra nepriimtinas.”
Pasak A. Šulco, tam tikrų negatyvų atspalvį turinčių niuansų esama nebent bendraujant su TS Klaipėdos skyriumi. „Manau, visi jau pastebėjo, kad konservatorių Klaipėdos skyriaus pirmininkas pastaruoju metu yra gan aktyvus ir dažnai, bet, deja, – gan nekonstruktyviai kritikuoja miesto vadovo bei Tarybos veiklą.” Antra vertus, sakė politikas, tai nedarą didelės įtakos koalicijai. „Mes tai vertiname kaip vieno asmens bandymą susireikšminti. Tai nėra geras reiškinys, tačiau nepakirs koalicijos su konservatoriais pagrindų”, – įsitikinęs A. Šulcas.
Kartu, bet su sava nuomone
TS frakcijos Klaipėdos miesto taryboje seniūnas Vigantas Žala iš esmės patvirtino anksčiau išsakytą A. Šulco teiginį – aštrių konfliktų tarp koalicijos partnerių nėra.
Tačiau V. Žalos pamąstymuose, palyginti su kolegos pastebėjimais, nepajudimą koalicijos partnerių vienybę liudyti turinčių entuziazmo gaidelių buvo kur kas mažiau.
„Kai kada Taryboje būna klausimų, kuriais mes nesutariam, ir mes balsuojame kitaip nei vadinamoji didžioji dauguma, – sakė V. Žala ir kaip pavyzdį nurodė paskutinį miesto Tarybos posėdį. Jo metu, sakė konservatorius, jis ir jo kolegos tiek priimant sprendimą dėl Klaipėdos autobusų parko įstatinio kapitalo didinimo, tiek dėl bendrovės „Miško verslas” akcijų pardavimo balsavo kitaip nei jų koalicijos partneriai – liberalcentristai bei Lietuvos rusų sąjungos atstovai.
Nepaisant to, sakė V. Žala, sutartis dėl koalicijos ir toliau lieka galioti. Pasak konservatorių frakcijos seniūno, tiek jo atstovaujamos partijos bendražygiai, tiek liberalcentristai miesto problemas ir perspektyvas suprantą vienodai, bet kartu pasilieką teisę ginčytinais klausimais balsuoti taip, kaip nutarė frakcija, bei viešai išsakyti tokio apsisprendimo motyvus. „Negalime sutikti visais klausimais, – sakė V. Žala, – vien dėl to, kad esame koalicija. Jeigu mūsų partija ar jos Klaipėdos skyrius vieną ar kitą klausimą supranta kitaip, mūsų pareiga tą išsakyti.”
Antra vertus, sakė konservatorius, reikia pripažinti, kad kituose miestuose, palyginti su Klaipėda, nesutarimų tarp politikų esama kur kas daugiau ir rimtesnių.
Sutartis dėl tris Klaipėdos miesto tarybos frakcijas vienijančios koalicijos „Klaipėdos kelias” sudarymo buvo pasirašyta iškart po savivaldybių tarybų rinkimų. Į ją, be jau minėtųjų liberalcentristų ir konservatorių, įeina Lietuvos rusų sąjungos atstovai. Iš viso didžiosios koalicijos atstovams priklauso 23 mandatai 31-ą narį turinčioje miesto Taryboje.
Vilija Šilinienė