Lietuvoje dirba tik 10,5 procento iš potencialiai galinčių dirbti neįgaliųjų. Nedarbas tarp psichikos negalią turinčių Lietuvos gyventojų siekia net 70 procentų. Tokius skaičius pateikia Lietuvos darbo birža. Nors statistiniai duomenys rodo, kad požiūris į neįgaliuosius ir jų integravimą į Lietuvos darbo rinką gerėja, bet integruoti neįgaliuosius į darbo rinką dar yra sunku. Dažniausiai blogą neįgaliųjų padėtį darbo rinkoje lemia neigiamas darbdavių požiūris į psichikos negalią turinčius žmones bei pačių neįgaliųjų motyvacijos stoka. Darbdavių noras įdarbinti neįgalųjį dažniausiai pasibaigia susidūrus su bent mažiausiais biurokratiniais barjerais.
Darbdaviams trūksta informacijos
Žmonių su negalia užimtumo svarba turėtų tapti kiekvieno darbdavio prioritetu. Lietuvai derėtų sekti Vokietijos pavyzdžiu. Šioje šalyje įstatymiškai reikalaujama, kad privatus arba viešas verslas, turintis nuo 16 darbuotojų, įdarbintų neįgaliųjų, kurie sudarytų 6 proc. darbo jėgos įmonėje. Atsisakęs tai padaryti darbdavys privalo mokėti mokestį valstybei.
Verslininkas, bendrovės „Vaiglus” direktorius Vidas Balakauskas pabrėžė, kad firmų vadovai turi mažai informacijos apie galimybes įdarbinti proto negalės žmones.
„Mūsų įmonėje dirba neįgalūs asmenys, tačiau ne proto ar psichinę negalę turintieji. Kita vertus, mūsų įmonės veikla gana specifinė – atliekame projektavimo darbus, tiesiame lauko inžinerinius tinklus, įrengiame dujotiekio, šildymo, vandentiekio, kanalizacijos ir kitas sistemas įvairios paskirties objektuose, tad vargu ar proto negalę turintieji galėtų dirbti tokius pavojingus ir atsakingus darbus”, – abejojo V.Balakauskas.
Tad visiškai suprantama, kad labai svarbu kuo greičiau pradėti informacines kampanijas ir visuomenės bei darbdavių švietimą dėl neįgaliųjų įdarbinimo. Įmonėms, įdarbinančioms neįgaliuosius, turėtų būti viešai išreiškiama pagarba ir visuomenės įvertinimas.
Susiklostė palankios sąlygos
Projekto „Žmonių, turinčių proto ir psichikos negalę, įdarbinimas” koordinatorė Eglė Rimšaitė tvirtina, kad šiuo metu Lietuvoje susiklostė itin palankios neįgaliųjų įdarbinimo galimybės: visuomenės nuomonė dėl asmenų, turinčių psichikos negalę, įdarbinimo tampa palankesnė (pagal praėjusiais metais atliktą pakartotinį visuomenės nuomonės tyrimą, pozityvias nuostatas išsakė 8-10 procentų daugiau žmonių), naujas Užimtumo rėmimo įstatymas suteikia papildomų garantijų, skatinančių darbdaviams kurti naujas darbo vietas. Vykdant projektą įdarbintas 31 darbo asistentas, du iš jų dirba Panevėžio mieste. Pasak E.Rimšaitės, naujos pareigybės įvedimas žada realius pokyčius neįgaliųjų darbo rinkoje, naudą tiek darbdaviui, tiek neįgaliam asmeniui. Numatoma, kad pasibaigus projektui, darbo asistentai priklausys atskiroms socialinių paslaugų įstaigoms, dirbančioms su psichikos sutrikimų turinčiais asmenimis.
Džiaugiasi rezultatais
Panevėžio darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Audronė Biguzienė tvirtina, kad pastaruoju metu neįgaliųjų integracija į darbo rinką gerokai pasistūmėjo į priekį. Anot jos, 2006-aisiais į miesto Darbo biržą kreipėsi 687 neįgalūs asmenys, o iki šių metų kovo 1-osios iš jų neįdarbintų buvo likę per 350. Per praėjusius metus buvo įdarbinti 207 žmonės. Nuo 2006-ųjų rugpjūčio 1-osios, įsigaliojus naujam Užimtumo rėmimo įstatymui, įdarbinti 56 neįgalieji. 34 iš jų priklauso 20-40 procentų darbingumą turinčiųjų grupei, likę dvidešimt du – 45-55 procentais darbingi.