Jau šį rudenį gali būti įvesti naujo pavyzdžio piliečio pasai su itin privačiais asmens duomenimis, tokiais kaip pirštų atspaudai. Specialistai tvirtina, jog ši biometrine vadinama informacija – patikimiausias būdas išvengti asmens dokumentų ir vizų padirbinėjimo. Tuo tarpu apie būsimus biometrinius pasus žinių stokojantys tautiečiai išsigandę dėl jų privatumui iškilsiančios grėsmės.
Seimas pritarė Vidaus reikalų ministerijos parengtiems kelių įstatymų pataisų projektams, numatantiems biometrinių pasų įvedimą. Manoma, jog jau nuo šių metų rugsėjo ne tik mūsų šalies ministrai bei diplomatai, bet ir kiti gyventojai pradės gauti pasus su į elektroninę laikmeną įrašytu veido atvaizdu, o kiek vėliau – ir pirštų atspaudais.
Dabartiniai asmens dokumentai, su juose figūruojančiais savininkų vardais, pavardėmis, nuotraukomis, gimimo vieta ir data, asmens kodu, tautybe, nėra apsaugoti nuo dokumentų klastotojų. Ne paslaptis, kad kai kurie nusikaltėliai nesunkiai juos padirba, siekdami sau naudos – įsigyti prekių svetima pavarde, vežti į užsienį prostitutėmis dirbti verbuojamas merginas, sudaryti abejotinus sandėrius ir kt.
Tuo tarpu biometriniame pase įprastą nuotrauką pakeis lazeriu išgraviruotas piliečio veido atvaizdas, elektroniniu būdu bus įrašyti pirštų atspaudai, kita asmeninė informacija, – pasak specialistų, labiau apsauganti asmens dokumentus nuo klastojimo.
Maža to, kiek anksčiau Europos Sąjungos institucijose buvo svarstoma naujuosiuose asmens dokumentuose užfiksuoti netgi tokią biometrinę informaciją kaip akies rainelės raštas ar net DNR kodas. Tačiau tokios, dar labiau asmeniškesnės informacijos dokumentuose atsisakyta.
Nenori būti pažeminti
Ar planuojamais naujais asmens dokumentais nebus pažeistos žmonių teisės į privatų gyvenimą bei jo slaptumą? „Panevėžio balso” pakalbinti keli pasvaliečiai nė neabejodami sakė, kad kalbos apie biometrinių pasų įvedimą jiems kelia baimę.
„Jei prieš išduodant pasą man teks policijoje palikti savo pirštų atspaudus kaip kokiam nusikaltėliui, jausiuosi tikrai pažemintas”, – teigė 48 metų Eugenijus.
„Girdėjau, kad šalies gyventojų registre sukaupti biometriniai ir parašo duomenys bus teikiami tik teisėsaugininkams ar nacionalinio saugumo institucijoms. Tačiau aš tuo nelabai tikiu. Juk mūsų Lietuvėlė – „švogerių” šalelė, todėl informacija čia nutekinama greitai”, – suabejojo savo duomenų saugumu, gavus naują pasą, 53 metų Veronika.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto tyrimų koordinatorė Asta Radvilaitė irgi yra viešai pareiškusi, jog „niekas nesuteikia nė menkiausio pagrindo besąlygiškai pasitikėti valstybe”.
Pasak jos, Europos valstybėse yra kilę daug diskusijų dėl biometrinių pasų įvedimo. Tarkim, Vokietijos parlamentarai bei ekspertai viešai suabejojo vyriausybės programa, o šios šalies duomenų apsaugos komisaras pareikalavo sustabdyti tokių pasų įvedimą.
Didžiojoje Britanijoje išreikšta nuomonė, jog komunistinė Rytų Europa jau parodė, kas atsitinka, kai valstybė turi per daug privačios informacijos apie savo piliečius. Airija, įvertinusi biometrinių pasų gamybos problemas bei grėsmę žmonių privatumui, sustabdė šių dokumentų įvedimo procesą.
Tik Lietuvoje, koordinatorės manymu, niekas nesvarsto šių būtinumo ir teisėtumo klausimų.
Kirstų per kišenę
Apskaičiuota, kad biometrinių duomenų diegimo ir jų naudojimo asmens dokumentuose sistemos projektui paversti realybe Lietuvai vien tik šiais metais prireiks beveik 6 milijonų litų.
Naujieji dokumentai bus brangesni už dabar išduodamus, todėl jie labiau kirs ir per žmonių kišenę.
„Šiuo metu paso išdavimas per vieną dieną žmogui kainuoja 120 litų, per 5 dienas – 90 litų, per mėnesį – 60 litų. Pernai rugpjūtį šią asmens dokumentų procedūrą buvo planuojama pabranginti, bet to neįvyko. Biometriniai pasai – dar tik projektuose, todėl ar jie bus įvesti ir kiek jie kainuos, prognozuoti sunku”, – „Panevėžio balsui” sakė Pasvalio migracijos tarnybos vadovė Andželika Baniulytė.
Akivaizdu, jog informacijos apie biometrinius pasus stinga ne tik daugumai paprastų Lietuvos žmonių, bet ir migracijos tarnybų darbuotojams.
Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovė spaudai Nomeda Pikelytė į gautus „Panevėžio balso” klausimus apie būsimų asmens dokumentų pranašumą delsė atsakyti, motyvuodama privalanti juos suderinti su departamento vadovu Almantu Gavėnu. Tačiau vėliau pareiškė, kad tai – ne jų kompetencija.