Nepavykus sukurti tobulos žemės nuomos formulės Klaipėdos uosto naudotojams už teritoriją teks mokėti valdininkų primestą kainą.
Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius užduotį tobulinti uosto žemės nuomos taisykles gavo pernai vasarą, kai Valstybės kontrolės auditoriai patikrino investicijų Klaipėdos uoste efektyvumą. Nurodymas kuo skubiau keisti žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką didinant kainą, o naują formulę taikyti nuo 2007 metų pradžios, kontrolierių apmaudui, pasirodė nerealus. Atsižvelgęs į uosto naudotojų kritiką dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos parengtos metodikos projekto ministras pažadėjo žemės mokesčio dalies nedidinti ir pratęsė svarstymų laikotarpį iki pavasario.
Pastarąjį kartą Klaipėdos uosto plėtojimo tarybos posėdyje prieš mėnesį Butkevičius pagrasino, kad verslininkams iki balandžio nesusitarus dėl kainos kriterijų, jis patvirtins vienoms kompanijoms išlaidas didinantį, o kitoms – mokestį mažinantį KVJU direkcijos parengtą projektą.
Nebuvo skaidrumo
Iki 2002 metų KVJU gaudavo iš žemės nuomos maždaug 10 mln. litų pajamų. To laikotarpio žemės nuomos metodika buvo neįkandamas dalykas. Ministro Gintaro Striauko patvirtinti žemės mokesčiai turėjo įsigalioti nuo 2001 metų sausio 1 dienos, bet naujoji tvarka, tik jau kito ministro, Dailio Barakausko, įsakymais dukart buvo taisoma iki gegužės. Tąkart įmonės, kurioms žemės nuoma padidėjo, atsisakė brangiau mokėti už praėjusius mėnesius, todėl KVJU jas dvejus metus tampė po teismus.
Pasisakyti uosto žemės nuomos klausimu, ar Susisiekimo ministerija turėjo teisę nustatyti žemės mokesčius, teko ir Konstituciniam teismui.
2002 metų vasario 19 dienos Konstitucinio teismo nutarimas paskelbė, kad 1993 metų Vyriausybės nutarimo nr. 608 (neteko galios 1999 m. gegužės 22 d.) nuostata „pavesti Susisiekimo ministerijai parengti ir patvirtinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijų nuomos taisykles” prieštaravo Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymui.
Pagal 2002 metais pakeistą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą žemės nuomos mokėjimo tvarka negali būti keičiama dažniau nei kas 5 metus. Tačiau auditoriai mano, kad terminas per ilgas. Tokiai pozicijai prieštaraujantys uosto naudotojai įsitikinę, jog nėra nieko blogiau kaip neprognozuojami mokesčiai. Jų manymu, žemės nuomos kaina turėtų keistis dar rečiau, gal net kas 10 metų.
Klaipėdos uoste yra 14 žemės ir krantinių naudotojų: krovos, laivybos, laivų remonto įmonių, laivų statyklų. 2005 metais KVJU pajamos iš žemės nuomos, Valstybės kontrolės duomenimis, sudarė 18 mln. litų. Pernai šio mokesčio gauta pora milijonų litų daugiau. Pagrindinis KVJU pajamų šaltinis – rinkliavos iš laivų, kurių gaunama 85-100 mln. litų per metus.
Dėl valstybės investicijų į krantines ir gamybinių teritorijų plėtrą pastarąjį penkmetį kai kurioms kompanijoms žemės nuomos mokesčiai natūraliai kasmet didėjo šimtais tūkstančių ar net milijonais litų.
Pernykštėje Valstybės kontrolės ataskaitoje siūloma mokesčio dydį susieti su krantinių ir geležinkelio ilgiu bei leistina laivų gramzda prie krantinių. Auditorių įsitikinimu, didesnė kompanijų atsakomybė už krovos rezultatus sutrumpintų investicijų į infrastruktūrą grąžos laikotarpį. Žemės nuomos mokestis Klaipėdos uoste turėtų būti maždaug 3 kartus didesnis.
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) duomenimis, 1999-2005 metais KVJU direkcija į uostą investavo 590 mln. litų, uosto kompanijos – 700 mln. litų. Valstybės investicijos neturėtų būti priežastis kelti mokesčius.
Triukšmas be naudos
LŽ kalbinti Klaipėdos uosto verslininkai sakė, kad žemės galvosūkiai juos vargina ir kiršina. Jei ministerija deklaruoja neturinti tikslo didinti mokesčių, tai, jų manymu, geros ir 2002 metais patvirtintos taisyklės, nes ir naujos tvarkos projekte neskaidrių lengvatų galimybė išlieka. Ministro siūlymas LJKKA tartis tarpusavyje atrodo tiesiog nekorektiškas.
„Kompanijų nuomojamos teritorijos skirtingos. Vienos turi daug ploto ir tik vieną krovos krantinę, todėl jos pritaria KVJU projektui: pagal jį nuoma brangsta tam, kuris dirba prie kelių krantinių. Tačiau krantinių ilgis negarantuoja gerų krovos sąlygų, jei prie jų yra tik siaura gamybinė teritorija. Kai vieni linksi galvom, kiti pasiūlymui prieštarauja. Ilgiau nebenorime pyktis”, – kalbėjo LJKKA atstovai.
Pernai nuomonę dėl uosto žemės nuomos jau yra išsakęs Lietuvos laisvosios rinkos institutas, Klaipėdos uosto rinkliavų ir konkurencingumo studijos autoriai, kelis naujos žemės mokesčio tvarkos variantus yra pateikusi KVJU, tačiau per Uosto plėtojimo tarybos posėdį žemės nuomininkai prašė ministro surengti šiuo klausimu seminarą. Jų pageidavimas buvo nukreiptas ministerijos sekretoriui Arvydui Vaitkui, kuris po atostogų į darbą grįžo tik praėjusį pirmadienį.
„Aš neturiu stebuklingos lazdelės. Asociacijos prašėme, kad pateiktų apibendrintus pasiūlymus. Bet kiekviena kompanija kritikuoja mus skambindama iš savo varpinės. Neįžvelgiu seminaro prasmės, nes neįsivaizduoju, kad kompanijos prie vieno stalo svarstytų komercinius reikalus. Taigi mūsų situacija paradoksali”, – apibendrino procesą ministerijos sekretorius.
Jis priminė, jog dar gruodžio mėnesį Uosto plėtojimo taryboje svarstant KVJU projektą verslininkai pripažino, jog siūloma nauja žemės nuomos tvarka yra skaidresnė nei dabartinė. Todėl, jo manymu, ji ir bus patvirtinta nepaisant prieštaravimų, nes delsti ilgiau ministerija negali.