Tik verslininkus peninčias lengvatas gali išsaugoti rinkimai

Sukilę prieš prekybininkų bei paslaugų teikėjų pinigines storinančias pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas ekspertai siūlo jas naikinti ir, pasinaudojus taip atsirasiančiomis papildomomis šalies biudžeto pajamomis, ženkliau mažinti gyventojų pajamų mokestį.

Vis dėlto šalies valdžia beatodairiškai lengvatinio tarifo naikinti nelinkusi, nes taip esą nukentėtų sunkiausiai besiverčiantys Lietuvos gyventojai.

Be to, kai kurių analitikų nuomone, vilčių, jog bus atsisakyta lengvatų, neteikia ir artėjantys parlamento rinkimai.

Pasipelno verslininkai

Dėl lengvatinių PVM tarifų 2005 metais valstybės biudžetas negavo net 215 mln. litų pajamų. Be to, auditą atlikusi Valstybės kontrolė nustatė, kad daugiausia naudos iš to gavo ne vartotojai, kaip turėtų būti, o patys prekybininkai bei paslaugų teikėjai.

„Lengvatinio PVM tarifo taikymas nėra efektyviausia priemonė prekių ir paslaugų kainoms mažinti, pasiūlai ir paklausai didinti. Šie tikslai galėjo būti pasiekti ir kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, mažinant bendrą PVM tarifą, didinant realias gyventojų pajamas ir kitais būdais“, – sakė valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė.

Auditoriai nustatė, kad mokesčių lengvatos mėsos, paukštienos ir žuvies produkcijos kainoms turėjo tik nedidelį trumpalaikį poveikį, o apgyvendinimo įstaigų paslaugų bei meno, kultūros ir sporto renginių kainoms reikšmingos įtakos išvis nepadarė.

Valstybės kontrolė pabrėžia, jog ir Europos Komisijos bei kai kurių kitų Lietuvos institucijų tyrimai taip pat patvirtina, jog PVM lengvatos nėra tinkama kainų mažinimo priemonė.

Auditorių nuomone, reikėtų kasmet apskaičiuoti dėl PVM lengvatų negaunamas biudžeto pajamas, vertinti rezultatus, o nenustačius tiesioginio ir ilgalaikio lengvatų poveikio vartotojui, rekomenduojama svarstyti visoms prekėms ir paslaugoms taikyti vienodą mokesčio tarifą, atsisakant esamų lengvatų ir nenustatant naujų.

Brangtų šildymas ir vaistai

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Ignas Brazauskas griežtas – PVM lengvatas vadina iškraipančiomis vartojimą ir dažnai naudingomis tik siauroms interesų grupėms.

Jam antrino ir SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. „Sutinku, kad PVM lengvatos neduoda tokio rezultato, kokie yra su jomis siejami lūkesčiai. Patirtis rodo, kad jomis pasinaudoja ne tie, kas perka, o gamintojai, pasididindami pelno maržą“, – sakė jis.

Be to, anot G. Nausėdos, ne vienas jo kolega ekonomistas yra prieš „skylių“ darymą mokesčių sistemoje, nes lengvatos turi tendenciją plisti. Vienai interesų grupei išsikovojus lengvatą, tą patį bando padaryti ir kita, o politikai tokiam spaudimui ne visada gali ir nori atsispirti.

I. Brazauskas atkreipia dėmesį, jog iš tiesų prekių grupių, kurioms taikomas lengvatinis PVM tarifas, nuolat daugėja. 2003 metų pradžioje jų buvo penkios, o praėjusių metų viduryje – jau dvylika. Daugiausiai pajamų negauta dėl lengvatos šaldytai mėsai ir paukštienai (101 mln. litų), vaistams (70 mln.), keleivių vežimui (24 mln.) ir laikraščiams bei knygoms (24 mln.).

I. Brazauskas iškart užbėga už akių galimiems verslininkų, ko gero, bandysiančių prieštarauti lengvatų naikinimui, argumentams: „Įvedus mokesčių lengvatas jomis besinaudojantys gamintojai gali pradėti teigti, kad jas panaikinus jie tikriausiai bankrutuotų, nors puikiausiai išgyveno iki lengvatų įvedimo. Arba kad panaikinus lengvatas pabrangtų jų gaminami produktai, nors įvedus jie ir neatpigo.“

Tiesa, Finansų ministerija siekia atkreipti dėmesį, kad beatodairiškai naikinant PVM lengvatas mažas pajamas gaunantys gyventojai ir pensinio amžiaus žmonės būtų nuskriausti, nes padidėtų kainos už šildymą ir vaistus. O gyventojų pajamų mokesčio mažinimas tokiems žmonėms realios naudos nesuteikia.

Finansų ministerijos duomenimis, dėl PVM lengvatos šildymui praėjusiais metais biudžetas neteko 113 mln. litų, o dėl lengvatinio 5 proc. tarifo vaistams – maždaug 70 milijonų.

Subsidijuojame Rusiją

Vis dėlto I. Brazauskas pateikia savų argumentų ir dėl šildymo lengvatų. „Lengvatinis tarifas mėsai ar laikraščiams subsidijuoja vietos gamintoją, o kalbant apie PVM kompensacijas už šildymą derėtų nepamiršti energetinės priklausomybės nuo Rusijos ir to, jog lengvatos ir socialinės kompensacijos už šildymą tik skatina vartojimą ir mažina poreikį taupyti“, – įžvelgia jis.

Faktai gana iškalbingi – anot I. Brazausko, šiuo metu pagal energijos vartojimo šildymui efektyvumą Lietuva atsidūrė pačioje sąrašo apačioje, aplenkusi tik Rumuniją. Esant tokiai pačiai temperatūrai apšildyti vienodo dydžio patalpai mūsų šalyje suvartojama net dukart daugiau energijos nei Švedijoje.

„Subsidijuodama neefektyvų šildymą Lietuva pirmiausia subsidijuoja Rusijos energijos gamintojus, nes skatina lietuvius suvartoti daugiau Rusijos energetinių išteklių. Jei tie patys pinigai būtų skirti būstų apšiltinimui, didžioji dalis tų pinigų liktų Lietuvoje, nes atitektų apšiltinimo paslaugas teikiančioms įmonėms“, – siūlė jis.

LLRI yra ir prieš lengvatų taikymą naujoms prekių grupėms – kitiems mėsos produktams, pienui, daržovėms ir vaisiams, kaip, anot I. Brazausko, siūlo Žemės ūkio ministerija bei kai kurie Seimo nariai. Naujos lengvatos valstybei kainuotų dar 165 mln. litų per metus.

Naikinant lengvatas – mažinti GPM

Pasak I. Brazausko, jei nuo ateinančių metų būtų panaikintos visos, taip pat ir šildymo, PVM lengvatos, valstybei tai atneštų apie 400 mln. litų – apie pusę sumos, kurią, anot Finansų ministerijos, biudžetas prarastų sumažinus gyventojų pajamų mokestį iki 20 proc.

Jis taip pat pabrėžia, kad mažinant šį mokestį jokie pinigai nėra prarandami, nes atsiduria gyventojų rankose, o išaugus vartojimui į biudžetą per PVM grįžtų dar bent 100 mln. litų.

Kitą dalį pajamų praradimo dėl spartesnio pajamų mokesčio mažinimo I. Brazauskas siūlo atsverti lėčiau didinant biudžeto išlaidas.

„GPM sumažinimas, nors šiek tiek ir sumažintų valstybės pajamas trumpuoju laikotarpiu, ilgalaikėje perspektyvoje dėl spartesnio ekonomikos augimo darytų stipresnę įtaką gerokai didesnėms valstybės pajamoms už 5 ar 10 metų“, – teigė jis.

LLRI siūlo nuo ateinančių metų sausio gyventojų pajamų mokestį sumažinti iki 20 proc., o nuo 2009-ųjų – iki 15 proc. Mokestį sumažinus iki 24 proc., kaip dabar planuojama, gyventojų apmokestinimas išliktų didesnis nei Rusijoje (13 proc.), Rumunijoje (16 proc.), Slovakijoje (19 proc.) ar Estijoje (23 proc.).

„Prieš rinkimus nenaikins“

Sprendimas ženkliai mažinti gyventojų pajamų mokestį padidintų realiąsias gyventojų pajamas, o tai padėtų spręsti emigracijos problemą, didintų Lietuvos konkurencingumą. LLRI pabrėžia, kad Airijoje ar Anglijoje darbuotojų pajamų apmokestinimas, įskaičiuojant socialinio draudimo įmokas, yra mažesnis nei Lietuvoje.

Pajamų mokesčio mažinimas ne tik padidintų pajamas ir vartojimą, bet ir keltų darbuotojų ir darbdavių motyvaciją dirbti legaliai, mokesčių sistema būtų skaidresnė ir teisingesnė. Taip būtų sulygintas pajamų ir pelno apmokestinimas bei pajamų, gaunamų iš skirtingų veiklos rūšių, apmokestinimas – šiuo metu egzistuoja 15 ir 27 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifai.

„Lietuva, atsižvelgiant į dabartinius investicinius ir migracinius srautus, neturi kitos alternatyvos kaip esminis gyventojų pajamų mokesčio mažinimas“, – akcentuoja LLRI specialistai.

Pasak Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjos Giedrės Balčytytės, ministerija turėtų peržiūrėti PVM lengvatas ir siūlyti Vyriausybei, kurių būtų galima atsisakyti. Vyriausybė ir turėtų priimti galutinį sprendimą. Tai planuojama padaryti antrąjį šių metų pusmetį. Trečiąjį šių metų ketvirtį Vyriausybė planuoja svarstyti ir klausimą dėl tolimesnio gyventojų pajamų mokesčio mažinimo ir NPD didinimo, įvertinus biudžeto vykdymo ir makroekonominių rodiklių tendencijas bei prognozes.

Tiesa, G. Nausėda sakė esąs nusiteikęs skeptiškai – metas, kai artėja rinkimai ir norima pasipuikuoti prieš rinkėjus, nelabai tinkamas naikinti lengvatoms.

„Matyt, bus kitaip – mėginama išsaugoti lengvatas, ir prieš rinkimus mažinti GPM. Atsižvelgiant į dabartinę situaciją optimalu būtų ne tiesiog mažinti, o tuo pačiu metu daryti kitus žygius – naikinti lengvatas, nedidinant biudžeto deficito“, – sakė jis.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.