Praėjusių metų pradžioje, skaičiuojant eurais, vidutinė senatvės pensija Lietuvoje buvo 129 eurai, Latvijoje – 131 euras, o Estijoje – 175 eurai.
Tai yra vidutinis statistinis pensijos vidurkis, o ne minimali pensija. O tūkstančiai pensininkų Lietuvoje yra nuskurdinti.
Esant tokiai padėčiai, Lietuvos pensininkai vis primena valdžiai kadaise neišmokėtos pensijų dalies grąžinimą. Vieni rašė prašymus „Sodrai”, kiti kreipėsi į Prezidentą, treti bylinėjosi teismuose.
Nei vieni, nei kiti apčiuopiamų rezultatų kol kas nepasiekė.
Tada daugelyje šalies miestų buvo įsteigtos iniciatyvinės grupės, kurios organizavo parašų rinkimą. Kreipimasis buvo pateiktas Seimui su tūkstančių pensininkų parašais. Seimas įpareigojo Vyriausybę spręsti šį įsisenėjusį klausimą.
Pagaliau 2006 metų lapkritį žiniasklaidoje paskelbiama, jog Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas nusprendė siūlyti išmokėti 2001-2002 metais neišmokėtų pensijų dalį tuomet dirbusiems pensininkams.
Tai ne Vyriausybės nutarimas, ne Seimo priimtas įstatymas dėl pensijų skirtumo išmokėjimo, o tik pasiūlymas.
Ne visi pasiūlymai būna įgyvendinami. Todėl pensininkai nerimauja ir vėl primena valdžiai apie save.
Dažnai Lietuvos dirbantiesiems ir pensininkams teigiama, kad tai, ką gauna Vakaruose, jie pasiekė per 100 metų. Mus valdžia vadina nekantriais, per daug greitai visko norinčiais.
Pagal sveikatos apsaugą Lietuva – viena prasčiausių Europos Sąjungoje. Lietuvoje po išėjimo į pensiją žmogus vidutiniškai gyvena apie 11 metų. Pavyzdžiui, Lenkijoje – per 16 metų, o Prancūzijoje – beveik 21 metus.
Idant būtų objektyviau, tikslinga esamą padėtį lyginti su padėtimi Latvijoje ir Estijoje.
Lietuvoje samdomam darbuotojui vidutiniškai mokama 1,5 tūkst. litų.
Darbo užmokestis yra svarbiausias rodiklis apskaičiuojant senatvės pensiją. Suprantama, ateityje pensijų dydis šiose šalyse taip pat skirsis lietuvių nenaudai.
Dabar pensijų ir atlyginimų santykis Lietuvoje vienas prastesnių, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, ir prasčiausias tarp trijų Baltijos sesių.
Visa tai paskatino Klaipėdos pensininkus, pakvietus aktyvistams, 2007 m. vasario 23 d. vėl susirinkti.
Susirinkusius pensininkus savo dalyvavimu pagerbė miesto meras Rimantas Taraškevičius.
Susirinkimo dalyviai išsakė jiems rūpimus klausimus ir nutarė priimti kreipimąsi į Seimo narius. Dokumente suformuluoti konkretūs Klaipėdos pensininkų pageidavimai-reikalavimai.
Kreipimasis į visus Seimo narius, pasirašytas Lietuvos pensininkų sąjūdžio Klaipėdos skyriaus pirmininkės Aldonos Kazimieraitienės, išsiųstas Seimo Pirmininkui Viktorui Muntianui