Lietuvoje darbo metu gyvybę praranda triskart daugiau žmonių negu daugelyje ES šalių. Beveik pusė mirčių įvyksta dėl netinkamai organizuoto darbo, trečdalis – dėl darbuotojų girtavimo. Dauguma žuvusiųjų – darbo patirties stokoję žmonės.
Lietuvoje kasmet darbe žūva apie 100 žmonių, pagal mirtinų nelaimingų atsitikimų statistiką mūsų šalis Europoje yra viena pirmųjų, o ir tendencijos nieko gero nežada.
Pasak vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojo Jono Naujalio, dėl sparčios darbo jėgos emigracijos darbdaviai vis dažniau samdo nepatyrusius ir nepasirengusius žmones. Be to, daugybės įmonių labai seni įrenginiai. Specialistai teigė, kad daugiausia mirčių ir sunkių sužalojimų darbo metu įvyksta transporto, statybų sektoriuose, sandėliuojant. Tarp pavojingiausių veiklos sektorių yra chemijos pramonė, žemės ūkis, miškininkystė, elektros, dujų ir vandens tiekimas, taip pat medienos ir metalo apdirbimas.
Liūdna statistika
Pernai Lietuvoje 100 tūkst. darbuotojų teko 8,5 nelaimingo atsitikimo, kuris baigėsi mirtimi. Kaimyninėje Latvijoje tokiam pat skaičiui dirbančių žmonių tenka 5 mirtys, o Estijoje – 4,5. Skandinavijos šalyse tokiam skaičiui darbuotojų per metus tenka tik apie 2 mirtini nelaimingi atsitikimai.
Anot Naujalio, daugiau nei pusę mirčių lemia saugos ir sveikatos normų nepaisymas. Ketvirtadalis transporto sektoriuje dirbančių žmonių žūva dėl eismo taisyklių nesilaikymo. Iš mirtinų nelaimingų atsitikimų statybų sektoriuje pusė įvyksta dėl prasto pavojingų darbų organizavimo bei vykdymo.
Kaip minėjo Naujalis, viena pagrindinių tokios liūdnos statistikos priežasčių yra darbuotojų nepatyrimas, mat apie pusę sunkių bei mirtinų sužalojimų patiria vienų metų stažo neturintys darbuotojai. Tuo tarpu pastaruoju metu darbo rinkoje, ypač rizikingiausiuose sektoriuose, darbuotojų kaita dėl migracijos labai intensyvi. Dėl nuolatinio darbo jėgos trūkumo priimama nemažai nepatyrusių, reikiamų įgūdžių neturinčių žmonių.
Dirba girti
Pasak Darbo inspekcijos bei draudikų, viena rimčiausių bėdų darbo rinkoje yra girtuokliavimas. Darbo inspekcijos duomenimis, kas trečias žuvęs darbe buvo neblaivus, o statybose – kas antras. „Girtumo laipsnis paprastai viršija 2 promiles alkoholio kraujyje. Vadinasi, žmonės dirbo, kai jau visai nesugebėjo suvokti savo veiksmų. Įsivaizduokit, ką reiškia toks girtumas, kai dirbama statybose dideliame aukštyje”, – teigė Naujalis. Jo manymu, prevencija prieš darbuotojų girtavimą galėtų būti ekonominės sankcijos darbdaviui – kad jis pats būtų suinteresuotas savo darbuotojų blaivumu.
Sektorius plečiasi
Draudimo bendrovės „Ergo Lietuva” duomenimis, per porą pastarųjų metų pranešimų apie nelaimingus atsitikimus padaugėjo 52 procentais. Anot draudikų, dažniausios yra lengvos rankų, kojų, minkštųjų audinių traumos, nors Darbo inspekcija pranešė, kad Lietuvoje lengvų traumų darbe nutinka apie 10 kartų mažiau negu kitose ES valstybėse. Pasak draudikų, taip yra todėl, kad personalą ėmė drausti daugiau smulkių įmonių, veikiančių ne tokiuose pavojinguose sektoriuose kaip statybos ar transportas.