Rėmėjų iš dešinės kantrybę bandantys socialdemokratai greičiausiai iš naujo turės lipdyti valdančiąją koaliciją, juolab kad silpniausia dabartinės valdžios grandis atsidūrė ties byrėjimo riba
Valstybės saugumo departamento vadovo kėdę Arvydui Pociui išsaugoti padėjusio balsavimo Seime ratilai vis garsiau signalizuoja apie tikėtinas permainas valdančiojoje koalicijoje.
Susilaikiusiųjų, tarp kurių daugiausia buvo „darbiečių” ir socialdemokratų, balsai privertė Tėvynės sąjungos (TS, konservatorius) atstovus suabejoti pastarųjų noru toliau bendradarbiauti. Apie tai konservatoriai itin atvirai prabilo prieš vakarykštį socialdemokratų premjero Gedimino Kirkilo susitikimą su „darbiečiais”, per kurį esą buvo aptarti Seimo pavasario sesijos darbai.
„Mūsų santykiai su valdančiąja koalicija gali tapti tokie patys kaip ir kitų opozicinių frakcijų – nesaistomi jokių sutarčių”, – įspėjo TS lyderis Andrius Kubilius. Jis prisipažino, kad visai nenustebtų, jei socialdemokratai netrukus konservatorius iškeistų į Darbo partiją (DP). Tolesnius savo ketinimus dėl mažumos Vyriausybės rėmimo TS ketina svarstyti per partijos prezidiumo posėdį, kuris vyks šiandien, ir artimiausiu metu susirinkus TS tarybai.
Susitarimas galioja
Su DP atstovais vakar Vyriausybės rūmuose susitikęs premjeras tvirtino, kad jo vadovaujamas ministrų kabinetas tikrai neieško naujų rėmėjų, galinčių pakeisti konservatorius. „Susitarimas su konservatoriais galioja, mes jo laikomės ir nematome reikalo nutraukti”, – tvirtino Kirkilas.
Po šio susitikimo ir premjeras, ir DP pirmininkas Kęstutis Daukšys tikino, jog tikrai nesišnekėjo apie jokios naujos parlamentinės koalicijos kūrimą, esą jie daugiausia diskutavo energetikos klausimais. Tačiau vienas dabartinės koalicijos lyderių – Pilietinės demokratijos partijai (PDP) vadovaujantis Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas – vakar nedviprasmiškai užsiminė girdėjęs kalbų apie galimybes formuoti naują valdančiųjų bloką. Tiesa, Muntianas prisipažino nedisponuojantis jokia oficialia informacija tuo klausimu. „Turiu žinių, kad vyksta kažkokie judesiai, kažkokios derybos, esama tam tikrų pageidavimų, bet nieko oficialaus kol kas nėra”, – sakė Seimo pirmininkas.
Atsakas į šantažą?
Apie tai, jog gali atšaukti paramą mažumos Vyriausybei, konservatoriai užsiminė iškart po lemtingo balsavimo Seime, nes esą socialdemokratai nesilaikė abiejų partijų susitarimo VSD problemas spręsti atsižvelgiant į parlamentinio tyrimo išvadas dėl departamento veiklos. TS lyderiui Kubiliui taip pat kilo įtarimų, kad socialdemokratų ir konservatorių bendradarbiavimą gali sutrukdyti DP, „nusprendusi vėl sugrįžti į valdančiąją koaliciją”.
Kubiliaus įtarimai pasitvirtino. Dar tą pačią dieną akis į akį su Kirkilu susitikęs konservatorių lyderis esą sužinojo, kad DP iš tiesų prašosi į valdančiąją koaliciją. Antra vertus, gal tai buvo tik prityrusio intrigos meistro Kirkilo atsakas į partnerių iš dešinės šantažą. Tačiau akivaizdu viena: jei konservatoriai laikysis savo grėsmingų žodžių, socialdemokratams išties neliks nieko kita, kaip tik derėtis su „darbiečiais”.
Beje, dar praėjusią savaitę premjeras Kirkilas tikino neieškantis jokių koalicijų su DP. „Kol jai iš Maskvos vadovaus vienas žinomas pilietis, nematau pagrindo siekti kokių nors susitarimų”, – tuomet kalbėjo Vyriausybės vadovas.
Grįžtų iškėlę sąlygas
Pati DP socialdemokratų bičiulystės niekada nesikratė ir veikiausiai nesikratys, ypač jei perimtų iš konservatorių Vyriausybės rėmėjų estafetę. Bet, kaip tvirtina „darbiečių” pirmininkas Daukšys, net ir tokiu atveju buvusio lyderio Viktoro Uspaskicho išsižadėti neketinama.
„Jei iš tikrųjų būtų rimtų siūlymų, DP juos svarstytų. Tačiau tai nereiškia, kad mes bet kokiomis priemonėmis norėtume grįžti į valdžią. Pirmiausia, joje dalyvauti pageidautume pagal suderintą programą. Antra, tik lygiais pagrindais, nekalbant apie kokias nors tariamas mūsų nuodėmes. Manau, visai Lietuvai jau nusibodo tas nuolatinis eskalavimas, jog Darbo partija kitokia negu visos”, – vakar „Žinių radijui” aiškino Daukšys.
Pasak jo, DP dar nesvarstė galimybės remti Vyriausybę. Tačiau Daukšys abejoja, kad „darbiečiai” galėtų tai daryti tokiomis pat sąlygomis kaip konservatoriai.
Frakcijos gali nelikti
Pastaruoju metu vis garsiau kalbama, jog stipriai braška viena kaip silpniausia įvardijama valdančiųjų grandis – PDP frakcija Seime. Kol kas ji vienija 11 parlamentarų. Galima šios frakcijos griūtis – dar viena priežastis, skubinanti socialdemokratus ieškoti naujų rėmėjų mažumos Vyriausybei.
Neoficialiomis žiniomis, artimiausiu metu PDP žada palikti bent keturi jos nariai – Algirdas Ivanauskas, Henrikas Žukauskas, Jonas Ramonas ir Algimantas Matulevičius. Ar jie Seime prisidėtų prie „darbiečių”, ar prie kitos frakcijos, kol kas neaišku. Beje, ir pats Muntianas vakar prisipažino girdėjęs kalbų apie tokius kolegų ketinimus.
Tačiau Seimo „pilietininkų” seniūnas Andrius Baranauskas tikino, kad PDP frakcijoje ramu. „Nei raštiškų, nei žodinių pareiškimų dėl išėjimo nesame gavę, niekas apie tai nešneka”, – vakar LŽ tvirtino jis. Baranauskas teigė nemanąs, jog gali nebelikti PDP frakcijos. Kita vertus, anot seniūno, priklausyti vienai frakcijai ar pereiti į kitą – laisvas kiekvieno jos nario apsisprendimas.
Paklaustas, ar PDP sutiktų valdančiojoje daugumoje dirbti drauge su „darbiečiais”, nuo kurių ne taip seniai atskilo ir iki šiol neranda bendros kalbos, Baranauskas atsakė, kad toks klausimas „pilietininkams” nebuvo iškilęs. „Susidarius tam tikrai situacijai gal ir svarstytume”, – aptakiai kalbėjo seniūnas.
Jei iš PDP frakcijos, be minėtų keturių, sumanytų pasitraukti dar bent vienas „pilietininkas”, ji apskritai nustotų egzistavusi. Pagal Seimo Statutą frakciją gali sudaryti ne mažiau kaip septyni parlamentarai.