Prostatos vėžys arba priešinės liaukos piktybinė liga nuo 2004 metų tapo didžiausia Lietuvos vyrų problema, aplenkusi iki šiol pirmavusį plaučių vėžį.
Su Klaipėdos apskrities ligoninės Urologijos skyriaus vedėju Gerardu Fabijonavičiumi kalbamės apie rizikingus vyrų gyvenimo tarpsnius ir aplinkybes, kai vertėtų neignoruoti vyro organizme tuo metu atsirandančių fiziologinių pokyčių bei hormonų persitvarkymų ir pasitikrinti pas gydytoją. Anksti nustatytas prostatos vėžys ne tik nesunkiai išgydomas – įmanoma sugrąžinti vyro lytines galias.
Problema Nr. 1
Kadangi priešinę liauką turi tik vyrai, tai ir šia liga serga tik stiprioji lytis. Deja, nuo 2004 metų sergamumas prostatos vėžiu yra didžiausias Lietuvoje (2005 metais nustatyti 2006 ligos atvejai, arba 125,1 atvejo 100 000 gyventojų). Vargu ar guodžia faktas, jog Europoje ir JAV vyrai, peržengę 50-mečio slenkstį, juo taip pat serga dažniausiai. Kaip ir tai, jog Lietuvos vyrai nuo šios ligos miršta šiek tiek rečiau negu nuo plaučių navikų. Dažniausiai aptinkama adenokarcinoma, rečiau – anaplastinis vėžys.
Prostata reguliuoja daug organizmo funkcijų, palaiko spermatogenezę, skatina spermijų judrumą ir ejakuliaciją, dalyvauja formuojantis lytiniam potraukiui. O prostatos veiklą reguliuoja nervinė ir endokrininė sistema, skatina androgenai ir hipofizės hormonai.
Gydytojas urologas pastebi, jog prostatos ligoms būdingas tam tikras sezoniškumas; pavasarį ypač pagausėja sergančiųjų prostatitais (prostatos uždegimais). Priežasčių esti įvairių; ligą gali sukelti lytiškai plintančios ligos, nereguliarus lytinis gyvenimas, tačiau dauguma vyrų suserga po maudynių jūroje žiemą ar poledinės žūklės malonumų. O dar rimtesnė problema yra prostatos vėžys.
Kodėl ir kaip reikia išsitirti
Nuo praeitų metų vykdoma prostatos vėžio profilaktikos programa: vyrams nuo 50 iki 75 metų šeimos gydytojai atlieka PSA tyrimą (nustatoma prostatos specifinio antigeno kraujuje koncentracija). Tai ankstyvoji vėžio diagnostika, kai žmogus gali dar nejausti jokių vėžio simptomų.
Jeigu randama pakitimų, atliekama nemokama prostatos biopsija. Tai yra neskausmingai paimami mikroskopiniai prostatos audinio gabalėliai. Per tiesiąją žarną, kuri esant prostatos navikui gali būti padidėjusi, nelygi, kieta, su vienu ar keletu mazgelių, atliekama dešimt „šūvių” plona adatėle į kiekvieną prostatos skiltį, po to laukiama atsakymo, ar nėra vėžinių ląstelių.
„Kodėl susergama, tiksliai nenustatyta. Manoma, jog dėl aplinkos poveikio vyksta įvairios genų mutacijos, todėl ląstelės pakinta, praranda normalias savybes, pradeda nekontroliuojamai daugintis. Prostatos vėžio išsivystymui turi reikšmės ir lytinių hormonų pokyčiai. Jeigu vyro šeimoje tėvas ar brolis sirgo prostatos vėžiu, vertėtų išsitirti, sulaukus 45-erių. Beje, ši klastinga liga „jaunėja” , – įspėjo gydytojas.
Tiriama ir echoskopu – per pilvo sienelę arba rektaliniu davikliu – per tiesiąją žarną. Ligoniams atliekamas ir kraujo tyrimas. Prostatos vėžys įtariamas ir radus padidėjusią prostatos specifinio antigeno koncentraciją.
Prostatos vėžys gali peraugti į gretimus organus (tiesiąją žarną, šlapimo pūslę, šlapimtakius, tarpvietės audinius, dubens kraujagysles) arba krauju ir limfa išplisti į kitus organus. Beje, dėl metastazių į kitus organus dažniausiai ir mirštama. Metastazėms nustatyti atliekama kaulų scintigrafija, krūtinės ląstos rentgenograma, pilvo organų echoskopija.
Navikui peraugus į šlapimtakius, sutrinka šlapimo nutekėjimas, dažnai atsiranda lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas. Sutrikus šlapimo nutekėjimui, atliekamos ekskrecinės urogramos.
Jeigu tai jau nutiko
Atlikus tyrimus ir nustačius I ar II stadijos prostatos vėžį, siūloma operacija – pašalinama visa prostata su vėžiniu židiniu ir sėklinės pūslelės. Pašalinus prostatą, vyras gali gyventi visavertį lytinį gyvenimą, tačiau prieš operaciją gydytojai įspėja, jog po jos pacientas gali nelaikyti šlapimo arba nebūti erekcijos. Tačiau ši rizika nėra tokia didelė, kaip baiminamasi.
Jeigu navikas išplitęs už prostatos kapsulės ribų, nustatoma III ir IV vėžio stadijos, nebeoperuojama. Yra kitų gydymo būdų – spindulinis, chemoterapija ir hormonų terapija.
Jeigu prostatos vėžys negydomas, jis plinta į limfmazgius, kaulus, ypač stuburo ir dubens. Tada prasideda skausmai, pacientas nebevaikšto.
Gydytojas G. Fabijonavičius pasidžiaugė, jog mūsų vyrai nėra labai apsileidę, jie vis anksčiau susirūpina savo prostatos sveikata. „Jie suvokia, kad visa, ką turime, privalo gerai funkcionuoti. Jeigu sutrinka kuri sistema ir mes jos „netaisome”, tai vystosi degeneraciniai, negrįžtami pakitimai ir netrukus prarandame savo galias ir gyvenimo džiaugsmą”, – sakė pašnekovas.
Per metus vien Klaipėdos apskrities ligoninėje atliekama per 1 300 tyrimų, biopsijų – apie 700, radikalių protestoktomijų (operacijų) praėjusiais metais čia atlikta 116. Ir per šiuos metus jau atlikta 50 prostatos vėžio operacijų.
Apie gerybinį prostatos išvešėjimą
Kai vyrui apie 50-uosius gyvenimo metus susilpnėja sėklidžių ir prostatos veikla, vyksta hormonų persitvarkymas, kuris dažnai skatina gerybinį prostatos išvešėjimą. Tai yra prostatos padidėjimas, ji užspaudžia šlaplę, šlapimo kanalą, ir vyras naktimis pradeda dažniau keltis nusišlapinti. Šlapintis sunkiau, šlapimo srovė siauresnė.
Tik urologas gali įvertinti prostatos dydį, ir, atmetus vėžio galimybę, skiriamas tinkamas režimas ir vaistai. Jei delsiama gydytis dėl prostatos išvešėjimo, pasekmės itin nemalonios – šlapimas gali visiškai nepratekėti, ir pas urologą atvyksta pacientas su litru ar daugiau šlapimo pūslėje. Žinoma, skundžiasi skausmais, silpnumu, net pykinimu. Ilgai laukus, kol „praeis”, galima „padovanoti” savo šlapimo pūslei akmenų, išvaržų, infekcijų ar net inkstų funkcijos nepakankamumą.
Pokalbininkas pasakojo, kad išvešėjus prostatai, taip pat gali būti atliekamos atviros arba uždaros prostatos pašalinimo operacijos. Kai prostatos liauka yra ne didesnė nei 50 gramų, prostata pašalinama per šlapimo kanalą, per šlaplę specialiu aparatu. Tuomet prostata tiesiog „išdrožiama”. Jei operacija užtrunka ilgiau kaip valandą, ji daroma atviru būdu – prostata pašalinama per pūslę.
„Šiuo metu Urologijos skyriuje guli trys ligoniai, kurių prostatos buvo rekordinio dydžio: 90-ies gramų, kito – 110-ies, trečiojo – 150-ies gramų. Tuo tarpu normali vyriškoji priedinė liauka, maždaug kaštono dydžio, sveria apie 20- 30 gramų. Teko operuoti ir pacientą, turintį per 200 gramų prostatą. Štai kokie kantrūs Žemaitijos ąžuolai!”, – liūdnai juokavo gydytojas.
Tačiau prostatos dydis nebūtinai lemia šlapinimosi sutrikimus; kitąkart žmogus turi didelę, bet šlapinasi be problemų, o kartais turi mažą prostatėlę, ir – užtenka uždegiminių procesų, sušalimo – ji pabrinksta, paburksta, spaudžiamas šlapimo kanalas.
Gydytojo urologo pastebėjimu, prostatos problemų daugiausia turi vyrai, dirbantys protinį darbą arba „sėdimąjį” – kompiuterininkai, vairuotojai. Mažai judant, mažajame dubenyje sutrinka kraujo tekėjimas, o tai pagerina sąlygas prostatos uždegimui ir kitoms ligoms.
Kuomet sunerimti
Atsiradus šlapimo sutrikimams, pats metas kreiptis į gydytoją. O jeigu dar jauti skausmus kryžmens srityje, panašius į radikulito, atlik PSA tyrimą. Nelauk, kol kris svoris, atsiras kraujo šlapime ir skausmų tarpvietėje.
Jaunuoliai kartais į nedidelį perštėjimą šlapinantis, nemalonų jausmą tarpvietėje ar išeinamosios angos srityje, lengvą maudimą pilvo apačioje, kirkšnyse ar sėklidėse nekreipia dėmesio. Ir – gyvenimas tampa labai komplikuotas. Tokie simptomai jaučiami, sergant „meilės ligomis”. Rūkymas, svaigalai taip pat neprideda vyriškumo. Anabolikai, kuriuos vartoja sportininkai, trokštantys užsiauginti kūno masę, „kankina” ne tiek prostatą, kiek sėklides. Šios mažėja drauge su potencija. Tuomet trapecijos formos švarcenegeriškame kūne tūno silpnas penis.