Kartais moterys nerimauja, kad vaikų išlaikymui priteisti alimentai gali atnešti daugiau žalos nei naudos – jeigu vyras amžinas bedarbis, jis alimentų vaikams vis tiek nemokės, o senatvėje gali pareikalauti išlaikymo iš vaikų.
Taip pat teiraujamasi, kada ir kur reikėtų kreiptis dėl valstybės skiriamų lėšų tėvų neišlaikomiems vaikams, kurios bus mokamos iš Vaikų išlaikymo fondo.
Į klausimus atsakė Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė.
Piktybiškai besielgiantys tėvai dažnai daro psichologinį spaudimą ne tik buvusioms sutuoktinėms, bet ir vaikams, žadėdami reikalauti išlaikymo senatvėje. Tačiau baimintis dėl to tikrai nevertėtų, nes teisę į pilnamečių vaikų skiriamą išlaikymą pagal įstatymus įgyja tik tie asmenys, kurie patys nevengė išlaikyti vaikų.
Spręsdami tėvų išlaikymo klausimą, teismai atsižvelgia į visas aplinkybes to laikotarpio, kai buvo auginami vaikai. Tam, kad būtų įrodytas tėvo vengimas atlikti pareigas vaikams, gali pakakti antstolio kontoroje vykdytos alimentų išieškojimo bylos dokumentų, patvirtinančių, kad būdamas darbingu tėvas nesistengė įsidarbinti, nesiregistravo Darbo biržoje ir nesirūpino vaikų išlaikymui būtinomis lėšomis. Jeigu motinai teks kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą, tai bus dar vienas svarbus įrodymas, kad tėvas vengė mokėti alimentus.
Pagal Civilinio kodekso 3.206 straipsnį vaikai atleidžiami nuo pareigos išlaikyti tėvus ir tais atvejais, kai jie dėl pačių tėvų kaltės buvo nuolat atskirti nuo tėvų.
Kaip žinome, Vaikų išlaikymo fondas pradės veikti tik 2008 metų sausio 1 dieną, bet tos moterys, kurių buvę sutuoktiniai vengia išlaikyti vaikus, o alimentai jiems dar nepriteisti, turėtų tuo pasirūpinti nelaukdamos fondo veiklos pradžios. Mat Vaikų išlaikymo fondo administratoriui reikės įrodyti, kad tėvas iš tikrųjų vengė išlaikyti vaikus ir tam tikrą laiką nemokėjo alimentų. Todėl, gavus teismo sprendimą dėl vaikui priteisto išlaikymo, reikėtų kreiptis į antstolį. Tikėtis valstybės fondo išmokų bus galima tik tuo atveju, kai po antstolio atliktų procesinių veiksmų paaiškės, kad alimentų nepavyko išieškoti net priverstinėmis priemonėmis.
Konkreti kreipimosi į Vaikų išlaikymo fondo administratorių tvarka kol kas nenustatyta, tačiau ji paaiškės dar šiais metais ir tikrai nebus sudėtinga.
Teisę į Vaikų išlaikymo fondo išmokas turės vaikai, negaunantys teismo sprendimu nustatyto išlaikymo, kuris turi būti mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį, arba gaunantys tik dalį tokio išlaikymo sumos, kai jų šeimos pajamos vienam asmeniui nesiekia 4 minimalių gyvenimo lygių (MGL) – dabar tai būtų 500 litų. Alimentų išieškojimą vykdantis antstolis išieškotojai išduos nustatytos formos pažymą, patvirtinančią, kad vaikas negauna viso arba dalies jam priklausančio išlaikymo. Fondo išmoka vienam vaikui per mėnesį negalės būti didesnė kaip 1,5 MGL, arba 187,50 Lt, nors priteisti alimentai gali būti ir didesni. Neišmokėta alimentų dalis iš skolininko bus išieškoma kaip jo skola vaikams, o fondo išdalintos išmokos pavirs alimentininko skola valstybei.
Tuo atveju, kai skolininko gyvenamoji vieta yra nežinoma, informacija apie Vaikų išlaikymo fondo administratoriaus sprendimą mokėti valstybės išmokas alimentų negaunančiam vaikui ir apie skolininko laukiančias pasekmes bus skelbiama leidinyje „Valstybės žinios”. Valstybės finansuojamo fondo išmokėtos sumos iš skolininko bus išieškomos su 5 procentais metinių palūkanų.
Tapę valstybės skolininkais, tokie tėvai nebegalės gyventi viltimi, kad jų vaikai užaugę nebereikalaus kažkada nemokėtų alimentų. Skolos valstybei niekur nedings ir bus išieškomos visą skolininkų gyvenimą.
Neatsiskaičiusieji skolininkai taps našta visiems mokesčių mokėtojams – galbūt šitai padės ir mūsų visuomenei greičiau apsispręsti, kiek galime būti pakantūs skolų nemokėjimui ir kitų pareigų nevykdymui.