Nekilnojamojo turto pardavėjai potencialius individualių namų uostamiesčio prieigose pirkėjus ėmė vilioti teiginiais, neva netrukus dalis Klaipėdos rajono teritorijų – Mazūriškiai, Karklė, Ginduliai, Slengiai ar Triušeliai – bus prijungtos prie uostamiesčio.
Tiek miesto, tiek rajono savivaldybės specialistai tai vadina tikrovės neatitinkančia informacija, tačiau pripažįsta, kad idėja rajono sąskaita praplėsti Klaipėdos miestą vis dėlto egzistuoja.
Beveik 10 ha miesto
Raimonda Gružienė, uostamiesčio Savivaldybės administracijos Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vedėja, sako, kad šiuo metu yra baigiamas naujo Klaipėdos bendrojo plano tvirtinimas. Šiame dokumente, galiosiančiame dešimt metų, administracinių ribų keitimas tarp rajono ir miesto nėra numatytas.
Todėl ir ateityje galios tik tie pakeitimai, kurie buvo padaryti dar 1996 metais, kai prie miesto buvo prijungtos Labrenciškės, Tauralaukis, dalis Klemiškės gyvenvietės, Virkučių ir Šaulių kaimai, dalis Sudmantų ir Lypkių, Švepeliai, Rimkai, dalis Laistų kaimo ir Žardės bei Paupių kaimai.
Nuo tada Klaipėdos miesto teritorija padidėjo maždaug trim tūkstančiais hektarų ir šiuo metu užima 9 826 ha.
„Geografiškai miesto šiaurinis taškas nūdien yra už Girulių, ties „Žuvėdros” poilsiaviete, toliau administracinės ribos nubrėžtos miškų kirtimais ir „kerta” pusiau Kalotę bei Jakų žiedą. Jakuose, ties buvusia Klaipėdos asfalto baze, yra rytinis miesto ribų taškas”, – pasakojo R. Gružienė.
Įtakos zonos
Nors administracinės miesto ribos artimiausiais metais nesikeis ir šiuo metu sparčiai besiplečiančios naujos gyvenvietės miesto pašonėje liks rajono teritorijoje, Klaipėdos valdžia į jas nenumoja ranka.
„Pavyzdžiui, paskutiniame Nuolatinės statybos komisijos posėdyje derinome rajono gyvenviečių specialių tinklų išvystymo planą. Negalime neprisidėti, nes naujų kvartalų infrastruktūra tampriai susijusi su miesto tinklais. Todėl ir miesto Savivaldybė domisi ir dalyvauja tokių rajono gyvenviečių kaip Slengiai, Mazūriškiai ar Triušeliai planuojamame tinklų vystymo procese”, – „Vakarų ekspresui” teigė R. Gružienė.
Kita vertus, anot jos, pastaruoju metu vyksta spartus gyvenviečių suartėjimas bei pramonės plėtra.
Pasak R. Gružienės, naujais bendraisiais planais – ir miesto, ir Klaipėdos rajono, yra nustatytos uostamiesčio įtakos zonos: „Pramonės plėtros teritorija Gargždų kryptimi per Dovilus bei dėl sparčios individualių namų statybos neišvengiamas gyvenviečių artėjimas su Klaipėdos miestu ties Romais, Kalote ir Ginduliais.”
Rengia vystymo planus
Tiesa, R. Gružienė pripažino, kad miesto ribų išplėtimas vis dėlto galėtų būti ypač naudingas praktiniu atžvilgiu kelioms šiuo metu perpus perskeltoms gyvenvietėms.
„Pavyzdžiui, Kalotėje gyvenantiems žmonės, ko gera, iš tiesų būtų patogiau, jeigu visa gyvenvietė priklausytų miestui. Bent jau dėl to, kad, esant reikalui, specialiosios tarnybos – policija ar greitoji medicinos pagalba – iš Klaipėdos gali operatyviau atvykti nei iš Gargždų. Tačiau geri ketinimai kol kas taip ir liks ketinimais, nes tokioms mūsų mintims nepritarė rajono Savivaldybė.”
Rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Vida Vytienė dienraščiui teigė, kad atsižvelgti į siūlymą sutrukdė laiko stoka.
„Tokios gairės iškeltos tada, kai Taryba jau ruošėsi tvirtinti Klaipėdos rajono bendrąjį planą. O tam, kad būtų priimtas sprendimas dėl vienos ar kitos teritorijos perdavimo Klaipėdos miestui bei administracinių ribų keitimo, dera atlikti tam tikras viešąsias procedūras, apklausti gyventojus. Todėl rajono politikai nenorėjo skubėti. Numatyta tik tai, kad Klaipėdos miesto įtakos zonomis reikia laikyti pramoninę teritoriją ties bendrove „NEO Group” bei vadinamąjį Kalotės ir Purmalių trikampį už „Pakrantės” sodų”, – aiškino V. Vytienė.
Ji abejojo, ar ir po dešimties metų kitos Klaipėdos pašonėje augančios gyvenvietės, pavyzdžiui, Jakai, Slengiai, Mazūriškiai ar Ketvergiai, ateityje bus prijungtos prie miesto.
„Sparti gyvenviečių plėtra yra didžiulis skaudulys rajonui, nes būtent iš rajono biudžeto lėšų reikia spręsti ten iškilusias problemas. Vargu ar miesto valdžia norėtų po savo sparneliu priglausti tas gyvenvietes, kurios reikalauja didelių investicijų ir kelia aibę problemų”,- sakė V. Vytienė, pridūrusi, kad šiuo metu rajono Savivaldybė jau rengia specialiuosius planus, kurie numatys kelių ir pagrindinių inžinerinių magistralių tinklą naujose gyvenvietėse.
„Greičiau Klaipėda ir Gargždai, per ateinančius penkerius metus sparčiai artėsiantys vienas prie kito, susijungs nei apie uostamiestį dygstantys individualių namų kvartalų gyventojai galės vadintis klaipėdiečiais”, – juokavo V. Vytienė.
Humoro nestokojo ir R. Gružienė: „Nors miesto ribos nesikeičia, pagal nustatytas miesto vystymosi perspektyvas erdvės plėtrai pritrūkti neturėtų, todėl Klaipėda pagal užimamą plotą ir toliau išliks trečias pagal dydį Lietuvos miestas. Mūsų tikrai neturėtų aplenkti nei Šiauliai, nei Panevėžys. Priešingai, galime net viena pozicija pakilti aukščiau ir tapti antruoju šalies miestu pagal dydį – jei tik Vilnius ir Kaunas susijungs.”