Vakar pratrūkus senai AB „Klaipėdos vanduo” nuotekų linijai netoli Žardės kaimo ir geležinkelio stoties „Draugystė” į aplinką išsiliejo teršalai. Tai jau antra tokia avarija per pusantrų metų.
Nelaimė 6-ojoje nuotekų siurblinėje įvyko apie 6 val. ryto.
„Siurblio dažnio keitiklio avarija galėjo įvykti dėl elektros įtampos svyravimų. Sustojęs siurblys buvo vėl paleistas, tačiau netrukus pastebėta, kad nekyla slėgis. Įtarę kažką negero darbuotojai ėmė ieškoti nuotekų išsiliejimo teritorijos”, – „Vakarų ekspresui” sakė „Klaipėdos vandens” generalinis direktorius Leonas Makūnas.
Paieškas apsunkino tai, kad lijo. Žardės kaime, už tiltelio per Smeltalės upelį, pievoje išsiliejusios nuotekos aptiktos tik apie 10 val. Nelaimės zoną parodė besibūriuojantys kirai ir smarvė.
Pasak L. Makūno, avarijos likvidavimo darbus apsunkino tai, kad maždaug dviejų metrų gylyje žemėje trūkusį vamzdį slepia vanduo. Lietaus vanduo ir nuotekos apsėmė apie 2 hektarų plotą.
Avariją nuotekų sistemoje planuojama likviduoti iki šiandienos vakaro. Darbus apsunkina tai, kad trūkusį vamzdį slepia vanduo. Vakar rytą avarijos vietoje nuotekos stabdytos smėliu
„Teritoriją pirmiausia reikia nusausinti, tik tada bus galima remontuoti liniją. Tikimės, kad avarijos likvidavimas užtruks apie parą ar pusantros. Sunku pasakyti, kiek nuotekų išsiliejo. Paskaičiuoti galėsime pagal siurblio, renkančio nuotekas, galingumą. Per parą jis perpumpuoja 25-30 tūkst. kubinių metrų vandens”, – svarstė vadovas.
Vakar, apie 15 val., kolektoriuje prisikaupus nuotekų, buvo atidarytos avarinės sklendės, ir nevalytas vanduo ties AB „Klaipėdos Smeltė” išleistas į marias.
L. Makūnas tikino, kad grėsmės gyventojų naudojamam geriamam vandeniui tai nekelia. Miestiečių prašoma pasistengti mažinti nuotekų kiekį, nes pro sugedusią nuotekų liniją į Dumpius tekėdavo 95 proc. Klaipėdos gyventojų nuotekų.
Tai jau 38-oji avarija nuo 1980 metų naudojamoje nuotekų linijoje. Visų priežastis ta pati – prasta vamzdžių kokybė.
Paskutinioji, apie 1 km nuo šios vietos, užfiksuota 2005 metų gruodžio 6-ąją. Tąkart į marias išsiliejo beveik 30 tūkst. kub. m neišvalytų nuotekų.
„Dauguma šių avarijų buvo didesnės nei ištikusi vakar. 1992 metais į aplinką išsiliejo apie 78 tūkst. kubinių metrų vandens. Tikėjomės, jog avarijų pavyks išvengti – laukiame metų pabaigoje planuojamos pradėti eksploatuoti naujos spaudiminės linijos paleidimo. Iš Europos Sąjungos lėšų atliekamiems darbams skirta 16 mln. litų. Tada nuotekų sistemoje avarijų nebus apie 50 metų”, – tikino generalinis direktorius.
Vakar nelaimės vietoje dirbo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (KRAAD) ir Jūrinių tyrimų centro atstovai. Jie ėmė laboratorinius mėginius norėdami nustatyti avarijos padarinius aplinkai.
Pasak KRAAD direktoriaus pavaduotojo Rolando Aušros, vakar nuotekos pasiekė ne tik Smeltalės upelį, bet ir Kuršių marias. Kaip tai atsilieps gamtai ir kokia suma bus nubaustas „Klaipėdos vanduo”, paaiškės vėliau.
2005-aisiais bendrovė sumokėjo apie 18 tūkst. litų baudą, o už nuotekų vamzdyno priežiūrą atsakingas darbuotojas – apie 300 litų drausminę nuobaudą.