Švaros akcija
Pavasariui alkūnėmis prasiyrus į vargšę Lietuvos žemelę, daug kam, taip pat ir man, kyla nenumaldomas noras išlįsti gamton, pasėdėti kur ant saulelės užuovėjoj, paklausyti, kaip upeliukas čiurlena… Liaudyje tai vadinama nuslabnėjimu, o medicinoje – pavasarine avitaminoze ar panašiai. Taigi labai pasiilgome šiltesnės saulutės, minkštesnio vėjuko, ką čia slėpsi. Ir su meškeryte pasėdėti ant krantelio, ankstyvųjų paukštukų paklausyti… pasiilgome. Lyrika. Tik štai kranteliai mūsų labai jau nekaip atrodo. Prišiukšlinti. Nei sėdėti, nei stovėti neskanu. Todėl „Vakarų ekspreso” žvejų puslapėlis pradeda po truputį judinti tokią šventą akciją – Minijos pakrančių valymą. Akcija planuojama balandžio 14 arba 21 dienomis. Dalyvauti akcijoje mielai pasišovė trys Klaipėdos ir rajono žūklės klubai. Kažkas tas šiukšles turi surinkti ir išvežti, bet kažkas to nedaro. Padarysim mes. Jeigu atsirastų norinčiųjų prisidėti prie šio švento reikalo, rašykite elektroninio pašto adresu wimbawimba@one.lt
Kibimai
Vanduo savaitės viduryje nuo Rusnės kelio pradėjo slūgti. Reikia manyti, kad Minija irgi gan greit sugers vandenį iš visų pievų ir kanalų. Gali būti, kad savaitgalį jau bus galima nuvažiuoti į Mingės kaimą dešiniuoju Minijos krantu. Prie kairiojo kranto kelias geras, jokių potvynių nėra. Apie stintas rimtų žinių negirdėti, kol kas Mingėje kabinėjasi tik kuojos ir plakiukai. Malkų įlankoje tautiečiai pagauna karšių ir kuojų. Ten kibimas irgi labai nepastovus. Kuršių mariose ir jūroje gaudymo sąlygos sudėtingos. Plaukia ižas. Palangoje nuo tilto kimba plekšnės. Kol kas dar ne A4 formato, tos ateis vėliau. Apie lašišą jūroje kol kas irgi nieko negirdėti…
Pasiruošimas atviro vandens sezonui
Daugelis žvejų turbūt su manimi sutiks, kad žūklės sezonų kaita ir pasiruošimas jai yra kiek jaudinantis dalykas. Vėl į darbą eina ilgi šakaliai, storesni valai ir t.t. Pirmiausiai turbūt vertėtų nuo vasarinių įrankių nuvalyti dulkes, išvalyti žiedelius, jei to nepadarėte rudenį, patikrinti, ar kas nekliba, ar nesuskilę. Verta atskirą reviziją padaryti valams. Per žiemą, stovėdami sausai, jie galėjo sukietėti ir jų patikimumas atitinkamai bus mažas. Reikėtų susitepti rites, joms teks daug suktis per šiltąjį laikotarpį. Verta pereiti visą smulkiąją bižuteriją – suktukus, karabinus, ir t.t. Labai nervina, kai žvejyboje prireikia kokio absoliutaus niekniekio, o jo nėra. Susumavus rezultatus ir poreikius belieka kulniuoti į mėgstamą žūklės parduotuvę ir išleisti didesnę ar mažesnę kavalieriaus fondo dalį.
Rekordas
Kiek pavėlavusi informacija apie naują žvynuotojo karpio pasaulio rekordą. Vokietis karpininkas Dieter Markus Stein praėjusių metų gruodžio viduryje sugavo 38 kg 150 g sveriantį žvynuotąjį karpį. Tai yra rekordinio dydžio žvynuotasis karpis. Karpis sugautas „pop up” (plaukiančiu) baltyminiu kukuliu. Atraktorių ir kitų „pribambasų” neaprašinėsiu, vis tiek mūsų balose tokių karpių seniai nera, išbadė girti kaimiečiai šakėmis…