Dėl kenkėjų ir ligų nukenčia mūsų augalai ir derlius. Priemonių – fungicidų ir insekticidų – kovoti su tuo nesunku įsigyti, tik ar visada laiku ir tinkamai jas naudojame?
Kol pumpurai ramybės būklėje, kad sunaikintumėte nepabudusius rauplių, dėmėtligės, moniliozės, degulių, šviesmargės ir kitų ligų sukėlėjus, kad išvengtumėte kokomikozės ir šratligės, vaismedžius ir uogakrūmius būtina nupurkšti karbamido, ypač jei to nepadarėte rudenį, ar 1 proc. vario sulfato tirpalu. Purkškite taip, kad susivilgytų visos šakos ir žemė po medžiais bei krūmais.
Brinkstant pumpurams (žaliojo kūgelio fazė), kol dar neįsisenėjo ligos, obelis profilaktiškai nuo rauplių rekomenduojama nupurkšti 3 proc. bordo ar 0,5 proc. champion tirpalu. 0,1 proc. efektorius sumažina grybinių ligų plitimą, juo nupurkštų kriaušių neapniks rūdligė, rauplės, degligė (purškiama keletą kartų kas dešimt dienų).
Žiedpumpurių parausvėjimo fazėje obelis nuo rauplių ir miltligės rekomenduojama nupurkšti fungicidu atemiu, o prieš žydėjimą choru.
Visi minėti preparatai efektyvūs, tačiau jei į paruoštą skiedinį įmaišysite insekcidų – fastako, decio, kinmikso. Taip vienu metu augalus apginsite nuo ligų ir nuo kenkėjų.
Bordo mišinio su insekticidais maišyti negalima.
Po žydėjimo ligos ir kenkėjai plinta dar labiau. Obelis ir kaulavaisius geriausia purkšti 0,1 proc. efektoriumi ar 0,05 proc. topazu. Tačiau prieš purkšdami apžiūrėkite vyšnias ir trešnes. Jų apdžiūvusių šakų galiukus iki gerai išsprogusio pumpuro nukirpkite, jei reikia medelius išgenėkite. Šių kaulavaisių anksti pavasarį genėti nerekomenduojama, nes tuo laiku išsiskiria daugiau sakų, sunkiau gyja žaizdos. O nukritus žiedlapiams kenkėjus geriausia naikinti fastaku, kinmiksu, deciu.
Serbentus ir agrastus nuo ligų saugo 0,1 proc. efektorius, o vaiskrūmius ir vaismedžius – 1 proc. bordo tirpalas.
Braškes ir avietes nuo ligų pirmą kartą purkšti patartina žydėjimo pradžioje, kai būna vos 10 proc. žydinčių žiedų ir oro temperatūra 10-12 laipsn. C. Tinka 1 proc. bordo tirpalas arba 0,2 proc. euparenas (preparatas nepavojingas bitėms ir kitiems naudingiems vabzdžiams). Nuo miltligės dar nepražydusias braškes galima nupurkšti topazu. Pradėjusias žydėti braškes nuo puvinio apsaugosite keletą kartų kas savaitę nupurškę ronilonu ar rovraliu. Kenkėjus naikina 0,02 proc. fastakas, kinmiksas.
Nuo paskutinio purškimo iki kol bus skinamos uogos turi likti dvi savaitės.
Natūralūs būdai
Geriausiai sodą nuo ligų ir kenkėjų saugo tinkamas tręšimas organinėmis bei mineralinėmis trąšomis, išnaikintos piktžolės, saulės spinduliai bei geras vaismedžių vėdinimas (erdvė).
Soduose mažiau plis vėžys ir kitos ligos, jei išpjausite ir sudeginsite sausas, ligų pažeistas šakutes, ūglius, žaizdotas ar nugraužtas kamieno vietas laiku gydysite 1 proc. vario sulfato arba 3 proc. geležies sulfato tirpalu, užtepsite sodo tepalu, emulsiniais dažais ar molio ir šviežio karvių mėšlo mišiniu.
Augalų atsparumą ligoms, kenkėjams didina greta augantys insekticidiniai augalai: serenčiai, česnakai ir kt. Pesticidus gali pakeisti įvairių augalų nuovirai ir antpilai. Jais augalai ne tik purškiami, bet ir laistoma dirva. Slyvų, obelų dalį derliaus išsaugoti padeda pomedžiuose paskleistos kalkės, medžio pelenai. Kai pradeda balti žiedpumpurių viršūnėlės, vaismedžių pomedžius 5 cm gyliu paliekite karštu pelenų šarmo (0,5 kg medžio pelenų 10 l karšto vandens) tirpalu, uždenkite polietileno plėvele ir gerai prispauskite kraštus. Taip išdezinfekuosite dirvą nuo įvairių ligų sukėlėjų, kenkėjų (ypač nuo pjūklelių, kiaušininių gumbauodžių).
Avietiniai ir žemuoginiai žiedgraužiai pavasarį greičiau aptinka braškes, o vėliau avietes. Tad šiuos augalus patartina sodinti atokiau vienus nuo kitų. Avietyno sveikata gerėja pašalinus silpnesnius, tankiai augančius vienmečius ar pažeistus žievėplaišų ir degulių aviečių stiebus.