Kovos su infliacija arsenale – nauji ginklai

Bandydama užkirsti kelią infliacijos protrūkiui Vyriausybė priešinsis algų indeksavimui, bandys mažinti biudžeto deficitą, o metų viduryje atsisakys praktikos perskirstyti biudžeto pajamas. Neatmetama ir tai, kad bus apmalšintas energijos monopolijų apetitas.

Prieš kelias dienas Vyriausybė patvirtino kainų stabilumo strategiją, kurios tikslas – neleisti infliacijai pernelyg įsibėgėti. Jei infliacija bus suvaldyta, valdžiai veikiausiai pavyktų pasiekti užsibrėžtą tikslą – 2010 metais įsivesti eurą.

Šiandien strategiją svarsto Seimo Europos reikalų komitetas. Jei Seimo nariai dokumentui neturės priekaištų, strategija įsitvirtins.

Atlygis ne pagal infliaciją

Vienas strategijos punktų – riboti su darbo našumu nesusijusį darbo užmokesčio kilimą. „Šis siūlymas reiškia, kad Vyriausybė stengsis nediegti automatinio darbo užmokesčio indeksavimo, kai jis būtų keliamas padidėjus infliacijai. Tačiau tai nereiškia, kad bus atsisakyta Vyriausybės programos nuostatų dėl darbo užmokesčio didinimo tam tikroms darbuotojų grupėms”, – sakė Vyriausybės kanceliarijos Biudžeto ir finansų skyriaus patarėja finansinių institucijų klausimais Lina Liubauskaitė.

Pasak pašnekovės, remdamasi strategija Vyriausybė ir toliau stengsis nesukelti gyventojams nepagrįstų lūkesčių dėl mokesčių mažinimo. Manoma, kad taip bus galima pristabdyti gyventojų norą skolintis.

Priemonių yra

Valdant infliaciją Finansų ministerijos žinioje bus griežtos fiskalinės politikos formavimas bei biudžeto deficito mažinimas. Kaip sakė Finansų ministerijos atstovė Giedrė Balčytytė, to bus siekiama priimant Fiskalinės drausmės įstatymą. Jau šį pusmetį ketinamu priimti įstatymu bus mėginama kiek galima greičiau subalansuoti biudžetą.

„Jei perteklinis biudžetas leidžia atsidėti lėšų ateičiai, kai ekonomikos kilimas nebebus toks spartus, taip ir reikia padaryti. Be to, tai leis mažinti į rinką patenkančių pinigų kiekį. Į rinką neišleistas milijardas litų infliaciją sumažina apie 0,2 procento”, – sakė Balčytytė.

Mažinti infliaciją turėtų padėti ir sprendimas neperskirstyti viršplaninių biudžeto lėšų.

Tokius ketinimus ruošiamasi įgyvendinti jau šių metų viduryje. Biudžete atsiradę papildomi pinigai bus skirti biudžeto deficitui mažinti.

„Be to, Finansų ministerija laikosi pozicijos, kad Gyventojų pajamų mokestis turi būti mažinamas tik įvertinus visas aplinkybes, o ir Pridėtinės vertės mokesčio lengvatų teikimas turi būti peržiūrėtas”, – pridūrė Balčytytė.

Jos teigimu, Konvergencijos programoje numatyta, kad 2009 metais Lietuva turės subalansuotą biudžetą. Taip bus įtvirtinama tvari valdžios sektoriaus finansų politika, užtikrinama, kad valdžios sektoriaus deficito atitiks Mastrichto kriterijų, bei didinamas makroekonominis stabilumas.

Tikrins teisės aktus

Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis teigė, kad elektros skirstomieji tinklai dėl ydingo reguliavimo režimo ir turto indeksavimo gauna nemažą viršpelnį. Lietuvos banko atstovai mano, kad pakeitus reguliavimo režimą elektros kainas būtų galima sumažinti keliolika procentų.

Pasak Liubauskaitės, natūralias monopolijas liečiantis Lietuvos banko siūlymas gali būti vienintelis, dėl kurio prisieis keisti įstatymus. „Ūkio ministerija bei Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija per mėnesį turės nustatyti, ar šiuo metu galiojantys natūralių monopolijų kainų formavimą reglamentuojantys teisės aktai neleidžia nepagrįstai didinti kainų elektros, šilumos, dujų ir vandens sektoriuose. Jei paaiškės, kad taip, teks tikslinti teisės aktus”, – kalbėjo Liubauskaitė.

Du siūlymai netiko

Į strategiją įtraukta dauguma Lietuvos banko specialistų teiktų siūlymų. Tačiau dokumentą rengusi koordinacinė grupė atmetė dvi Lietuvos banko ekspertų idėjas.

Viena jų – didinti draudimo sektoriaus veiklos efektyvumą: kapitalo didinimo priemonėmis skatinti jo konsolidaciją ir masto ekonomiją. Tai sulėtintų vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo paslaugų brangimą.

Kitame Lietuvos banko siūlyme kalbama apie minimalaus darbo užmokesčio diferencijavimą pagal amžių – jauniems darbuotojams užmokestis būtų mažesnis. Banko ekspertų manymu, tai leistų padidinti jaunų, menką patirtį ir išsilavinimą turinčių žmonių darbo jėgos pasiūlą.

„Tai, ką bankas siūlo draudimo rinkai, – nerealu. Yra ES direktyvos, kurių negalima ignoruoti, todėl tą priemonę įgyvendinti labai sudėtinga. Diferencijuoti darbo užmokestį pagal amžiaus grupes dėl darbo rinkoje susiklosčiusios situacijos, kai darbuotojų itin stinga, netinkamas metas”, – komentavo Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento direktorė Raimonda Žutautienė.