Lietuvos apeliacinis teismas nutarė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo nutartį ir grąžinti lietuvės I. R. ir vokiečio M. R. dvejų metukų dukrą į jos kilmės ir pilietybės šalį Vokietiją.
Šis Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas turi būti įvykdytas iki balandžio 15 d. – iki to laiko mergaitės mama turi perduoti dukrą į Vokietiją.
Lietuvos apeliacinis teismas pirmą kartą nagrinėjo tokią bylą vadovaudamasis 1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Hagos konvencija) ir 2003 m. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2201/2003.
Pagal minėtą Hagos konvenciją vaiko išvežimas į kitą šalį arba laikymas joje laikomas neteisėtu, jeigu yra nustatytos šios dvi sąlygos: a) pažeidžiamos globos teisės pagal valstybės, kurioje vaikas gyveno iki išvežimo arba laikymo, įstatymus (šiuo konkrečiu atveju – pagal Vokietijos įstatymus); b) jei išvežimo arba laikymo metu tomis globos teisėmis kartu arba atskirai buvo arba būtų naudojamasi, jei vaikas nebūtų išvežtas arba laikomas kitoje valstybėje.
Oranienburgo (Vokietijos Federacinė Respublika) apylinkės teismas 2006 m. rugpjūtį nusprendė globos teises laikinai suteikti tik mergaitės tėvui M. R., o bendrą su mergaitės motina I. R. globą panaikinti. Ši bendra mergaitės globa yra panaikinta iki kompetentingas Vokietijos teismas priims sprendimą skyrybų byloje, kurioje bus išspręstas ir nuolatinės globos klausimas. Taigi vaiko globos klausimo Lietuvos teismas šioje byloje nesprendė ir negalėjo spręsti, nes jį jau buvo išnagrinėjęs kompetentingas Vokietijos teismas.
2006 m. liepą mergaitės motina, gavusi mergaitės tėvo leidimą, išvažiavo su dukra į Lietuvą, iš kur pranešė nežadanti sugrįžti. Kadangi motina turėjo mergaitės tėvo sutikimą ribotam laikui (dviem savaitėms) išvežti mergaitę į Lietuvą, jos išvežimas yra teisėtas, tačiau mergaitės laikymas Lietuvoje be tėvo sutikimo ir pasibaigus nustatytam terminui yra neteisėtas.
Apeliacinis teismas pabrėžia, jog neteisėto vaiko laikymo pasekmės yra globos teisių pažeidimas. Vaikas netenka asmens (šiuo atveju – tėvo) globos, kurią turėjo savo nuolatinėje nustatytoje gyvenamojoje vietoje – Vokietijoje.
Taip pat mergaitės motina neįrodė, jog vaiką grąžinus į jo kilmės šalį, jam būtų padaryta didelė psichinė arba fizinė žala arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją. Teismas pripažįsta, jog mažametės mergaitės grąžinimas gali sukelti laikinus sunkumus, tačiau jie nėra tokio lygio, kad galėtų sukelti didelę psichinę žalą. Be to, mergaitės mamai neužkertamas kelias toliau bendrauti su dukra Vokietijoje.
Primename, kad Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsisakė išduoti leidimą grąžinti mergaitę į Vokietiją.
Pareiškėjas M. R. prašė Lietuvos apeliacinio teismo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo nutartį ir išduoti leidimą dėl mergaitės grąžinimo į Vokietiją. M. R. teigė, jog 1980 m. Hagos konvencijoje dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų preambulėje nurodytas įsipareigojimas paisyti vaiko gerovės pirmiausiai suprantamas kaip nedelstinas vaiko grąžinimas. Būtent neteisėtas vaiko išvežimas iš šalies ir/arba laikymas pirmiausia pažeidžia vaiko interesus. Taip pat M. R. pabrėžia, jog jis nesiekia jokių baudžiamųjų sankcijų taikymo mergaitės motinai I. R., baudžiamoji byla jos atžvilgiu Vokietijoje jo iniciatyva yra nutraukta, o arešto orderis panaikintas.