Už daugiabučių kiemuose ne vietoje pastatytą automobilį nubausti klaipėdiečiai policijos išrašytus baudų kvitus ruošiasi nešti miesto valdžiai.
Žmonės piktinasi, kad valdžia niekaip nesprendžia vietų automobiliams statyti trūkumo problemos ir verčia juos palikti ant šaligatvių ar net žaliųjų vejų.
„Negana to, jie dar užsiundo policijos pareigūnus, kad užblokuotų ratus. Tai kaip išeina? Valdžia neįrengia stovėjimo aikštelių, o po to baudžia? Puikus pasipelnymo šaltinis”, – piktinosi viename iš Bandužių gatvėje stovinčių daugiabučių gyvenanti Ingrida.
Ji, kaip ir dar kone šimtas klaipėdiečių, tapo antradienį ir trečiadienį policijos pareigūnų surengto reido auka.
Gelbėja žolynus
Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus viršininkas Saulius Švėgžda „Vakarų ekspresui” pasakojo, kad pastarosiomis dienomis buvo surengta akcija – baudžiami neteisingai savo transporto priemones pastatę asmenys.
„Tokią akciją inicijavome patys. Kadangi atėjo pavasaris, atšilo, o ant žolynų statomi automobiliai labai juos bjauroja, nusprendėme sudrausminti pažeidėjus. Pasirinkome pietinę miesto dalį ir blokavome daugelio ne vietoje pastatytų automobilių ratus”, – pasakojo S. Švėgžda.
Klaipėdietė Ingrida stebėjosi pareigūnų nesupratingumu. Esą visi puikiai žino, kokia yra daugiabučių kiemų situacija – vakare grįžus į namus nėra jokių šansų rasti laisvą vietą.
„Mūsų name – 160 butų, o vietų automobiliams – vos 25. Baudą gavau vien dėl to, kad dviem automobilio ratais užvažiavau ant šaligatvio. Teko sumokėti 125 litų baudą. Kai paklausiau policininko nuomonės, kur man reikėtų automobilį statyti, šis patarė rašyti skundus į Savivaldybę”, – pyko moteris.
Identišką situaciją išgyvenusi klaipėdietė Giedrė pasakojo, kad vakar ryte prie Žardininkų gatvės 5-ojo namo vairuotojai taip pat rado daugelio neteisingai pastatytų automobilių ratus užblokuotus. Šiuo atveju paaiškėjo, kad policijos pareigūnus iškvietė tokia „tvarka” nepatenkinta senyvo amžiau kaimynė.
„Patys žmonės skambina ir prašo atvykti sudrausminti žolynus darkančius vairuotojus”, – pastebėjo S. Švėgžda.
„Geras dėdė neateis”
„Regitros” duomenimis, vien praėjusiais metais Klaipėdoje buvo įregistruota per 104 tūkst. transporto priemonių.
Kiek per metus atsirado naujų automobilių stovėjimo vietų, valdininkai „Vakarų ekspresui” atsakyti nesugebėjo.
„Atsirado viena kita. Juk galima statyti prie prekybos centrų ar praplėstų aikštelių prie degalinių. Bet tikslaus skaičiaus tikrai negalime pasakyti. Tikrai nesutinku, kad valdžia nieko nedaro tuo klausimu. Juk dabar žadama senamiestyje apmokestinti automobilių stovėjimo vietas, gal kada nors ši problema bus sprendžiama ir miegamuosiuose rajonuose”, – sakė Klaipėdos savivaldybės administracijos Transporto tarnybos vedėjas Saulius Gudavičius.
Kita vertus, jis turi tvirtą nuomonę, kas turėtų rūpintis tuo, kad prie daugiabučių atsirastų daugiau stovėjimo vietų automobiliams, – patys miestiečiai.
„Tegul bendrijos rūpinasi. Turi savo plotus, savo žemę, tegul rengia techninius projektus. Negi turi ateiti geras dėdė ir viską už juos padaryti?” – miestiečių poreikiais stebėjosi S. Gudavičius.
Darbai – popieriuose
Tokį patį modelį siūlo ir Savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktorius Alfonsas Šimkus.
„Lengviausia viską suversti ant valdžios. Bet juk viskas susiveda į pinigus. Yra paskaičiuota, kad vienos maždaug 18 kvadratinių metrų ploto automobilio stovėjimo vietos įrengimas kainuoja per 5 tūkst. litų”, – sakė A. Šimkus.
Anot jo, niekas taip greitai nepadaroma, kaip norėtųsi. Pavyzdžiui, jau yra parengtas miesto teritorijos tarp Baltijos pr., Debreceno g., Šilutės pl. ir Taikos pr. detalusis planas. Jame numatyta, kaip nepažeidžiant žaliųjų plotų įrengti kuo daugiau vietų automobiliams statyti.
Vien šiam projektui įgyvendinti, anot A. Šimkaus, reikėtų 12 milijonų litų.
„Tas klausimas nėra užmirštas. Yra suplanuota rengti dar vieno šalia esančio rajono detalųjį planą”, – „popierinius” darbus vardijo valdininkas, tačiau pats pripažino, kad nuo to niekas kol kas nepasikeis.
Statyti aikštelėse
Vis dėlto nukreipti visą ugnį į daugiabučių namų savininkų bendrijas valdininkams vargu ar pavyks.
Pavyzdžiui, vienos tokios bendrijos „Draugystė” valdybos pirmininkė Romutė Saladžiuvienė pasakojo, kad jų bendrijai priklauso tik ta žemė, ant kurios stovi namas, o aplinkui esančios žemės bendrija nesinuomoja, nes tai esą per brangu.
„Žemę paėmė, teritorijų valymą atėmė, o kur statyti automobilius – neišsprendžia. Įdomu, iš kokių lėšų mes turime rengti tuos techninius projektus, juk jie labai brangūs, ypač kai pusė namo gyventojų – pensininkai”, – stebėjosi tokiu valdžios požiūriu pirmininkė.
„Taip, visų pirma reikia išspręsti žemės klausimą: valstybės žemė turi pereiti savivaldybės žinion. Tačiau yra patvirtinta tvarka, kaip ir neturint žemės tas aikšteles įsirengti. Šitaip daro ofisai, bet suprantu, kad bendrijos, kaip ir mes, tam neturi pinigų”, – atsiduso A. Šimkus.
R. Saladžiuvienė svarstė, kad miestas galėtų bent susigrąžinti dalį automobilių stovėjimo aikštelių, kurios buvo privatizuotos, ir leisti jose aplinkinių namų gyventojams nemokamai statyti automobilius.
Beje, S. Švėgžda taip pat kol kas mato tik vieną išeitį – vairuotojai turėtų užmiršti rožines svajones privažiuoti automobiliu iki pat namų slenksčio. Esą automobilį reikėtų palikti atokiau stovinčiose mokamose arba nemokamose aikštelėse.
Savivaldybei priklauso 19 tokių aikštelių, 2 iš jų yra išnuomotos.
„O aš siūlyčiau dažniau važinėti visuomeniniu transportu. Tada ir problemų tokių neiškils”, – sakė S. Gudavičius.