Fotografas Vytas Karaciejus savo kūrybinės veiklos 30-metį pažymėjo ne išleisdamas dar vieną fotografijų knygą, o sukviesdamas garbingus Klaipėdos žmones, artimuosius ir bičiulius į „gyvą” savo fotografijų parodą Pilies muziejaus menėje.
Menininkas sakė parodą surengęs ekspromtu, nors prie ašinio jos eksponato – 2,2×1,12 metro dydžio fotodrobės – plušo pusę metų.
„Tris dešimtmečius fotografuoju Klaipėdoje ir Klaipėdą. 1976-ųjų nuotraukos tai paliudija”, – sakė V.Karaciejus, pristatydamas ekspoziciją.
Joje – fotografo pastebėjimai ir paliudijimai apie šį miestą, jo senąją ir naująją architektūrą, žmones, jų šventes ir darbus. Paroda tarsi skyla į dvi dalis – švelniai retro spalvomis paspalvinta, romantiška Klaipėdos praeitis ir ryškiaspalvė, moderni ir gyvenimu pulsuojanti šiandiena. Ją autorius pavadino „Klaipėda: buvimo ženklai”, taip tarsi pratęsdamas prieš kelerius metus išleistą savo kūrybos fotoalbumą tokiu pat pavadinimu. Fotografijos fiksuoja uostamiesčio ir kartu jame tris dešimtmečius kuriančio fotomenininko buvimo ženklus.
„…Nuo 1976-ųjų iki mūsų dienų tiek daug laiko jau praėjo, – šypsodamasis atsiduso V.Karaciejus. – Sugalvojau išleisti ne antrąją knygą, o iškabinti tas fotografijas parodoje, visiems parodyti mūsų miesto gyvenimo akcentus, kuriuos pastebėjau. O knyga palauks.”
„Jei istorija lieka tik istorija, – tai knyga. Bet jei ji turi atgarsį šiandienoje, jei ją jauti, – didelis dalykas žmogui. Šia prasme labai gerbiu fotografus – jie atveria istoriją mums ne vadovėliškai. Tai labai perspektyvu, kilnu, pilietiška”, – sakė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys per vernisažą.
„V.Karaciejus visuomet ieško ypatingos kompozicijos, apšvietimo, rakurso. Bet jis visuomet išlieka realioje aplinkoje ir suranda savitą meninę formą, pateikdamas savo požiūrį į tai, ką nufotografavo”, – pastebėjo menotyrininkas Petras Šmitas.
Uostininkai Valentinas Greičiūnas, Sigitas Dobilinskas ir Aloyzas Kuzmarskis džiaugėsi V.Karaciejaus fotografijose matydami vietas, kuriose kažkada buvo, gyveno, statė…
„Pažiūrėjus į šias fotografijas, matyti, kad Klaipėda yra graži, joje daug įdomių dalykų, bet pats įdomiausias, – kad mes turime uostą”, – neslėpė pasididžiavimo S.Dobilinskas.
„Praeis dar trisdešimt metų – mūsų vaikai ir anūkai turi pamatyti, kaip tai buvo, koks čia tekėjo gyvenimas. Labai gerai, kad Vytautas tai fiksuoja, tai liks istorijai ir ateities kartoms”, – kalbėjo A.Kuzmarskis.
„Ir mums dar po trisdešimties metų būtų labai įdomu pamatyti šios parodos tęsinį”, – juokėsi kolegos mintį pratęsdamas V.Greičiūnas.
Ir verslininkai, ir menininkai, susirinkę į vernisažą, pabrėžė, kad V.Karaciejus – nepaprastai gerbiantis savo profesiją žmogus. Visos jo fotografijos padarytos su pagarba ir meile. Jos nepaprastai estetiškos. Visose yra mintis, o peizažai – kaip gyvų žmonių portretai. Tai tikras klasikinės fotografijos meistras.