Buvęs Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas mano, kad Europą į politinę krizę įstūmė pernelyg sparti bloko plėtra, o norint iš jos išlipti būtina keisti vieningos Europos kūrimo strategiją bei kryptį – tik sukūrus naują ekonominę erdvę, kuri apimtų Rusiją, Ukrainą, Baltarusiją ir Kazachstaną, ir jai pradėjus bendradarbiauti su Europos Sąjunga (ES), galima tikėtis išspręsti kilusias problemas.
ES krizę, kilusią Nyderlandų bei Prancūzijos gyventojams nepritarus ES Konstitucijos ratifikavimui bei bloko lyderiams nesutarus dėl ES biudžeto, britų dienraštyje „Financial Times” M. Gorbačiovas analizuoja kartu su Dūmos deputatu bei Rusijos mokslų akademijos Integracijos mokslinių tyrimų centro vadovu Aleksandru Lebedevu. Jų straipsnyje, pavadintame „Spragos besiplečiančioje Europos imperijoje”, perspėjama, kad pastarieji įvykiai gali žymėti Europos katastrofos pradžią.
Autoriai pagrindine ES krizės priežastimi laiko sparčią ES plėtrą, kuri sukūrė sunkiai kontroliuojamą sistemą. „Vakarų Europos ekspansija, kuri apėmė Rytų Europą ir prasidėjus deryboms su Turkija dėl narystės beveik perkirto Bosforo sąsiaurį Azijoje, sukėlė „senojo pasaulio” gyventojų pyktį. Tai suprantama: eiliniam europiečiui tai reiškė pigios darbo jėgos antplūdį”, – teigia M. Gorbačiovas ir A. Lebedevas.
Straipsnyje perspėjama, kad ES krizė gali destabilizuoti politines sistemas Europoje. „Galiausiai, juk demokratija – valdžia, atspindinti liaudies lūkesčius, – yra pagrindinė Europos vertybė. Elito bandymai išmesti eilinius žmones iš sprendimų priėmimo proceso gali lemti, kad visuomenė pati atstums elitą. Blogiausiu atveju jėgos, kurios dar neseniai buvo nustumtos į šalį, gali sugrįžti į politinio gyvenimo centrą. Pastebėtina, kad beveik užmirštas „Internacionalas” tapo pergalės daina kai kuriems Konstitucijos oponentams Prancūzijoje”, – primenama straipsnyje.
Autoriai mano, kad krizė gali skaudžiai paliesti ir Baltijos valstybes, kurios stodamos į ES tikėjosi lengvo ir gero gyvenimo. „Dabar kyla klausimas, ar „senoji Europa” norės ir toliau šelpti naująsias atvykėles. Tai, kad per aukščiausio lygios susitikimą diskutuojant dėl biudžeto dauguma ES įkūrusių valstybių pritarė Londonui, atsisakiusiam ir toliau finansuoti nuostolingą žemės ūkio produkciją, naujokėms nereiškia nieko gero”, – rašo M. Gorbačiovas ir A. Lebedevas.
Jų nuomone, dabar būtina keisti naujos vieningos Europos kūrimo strategiją ir kryptį. „Reikia kurti vieningą Europą ne tik iš Vakarų, bet ir iš Rytų. Svarbu sukurti bendrą ekonominę erdvę, kuri apimtų Rusiją, Ukrainą, Baltarusiją ir Kazachstaną – šis procesas būtų naudingas ne tik šioms keturioms valstybėms, bet ir visai ES. Šių dviejų sistemų sąveika padėtų sukurti stipresnę vieningą Europą”.
Straipsnio pabaigoje autoriai pažymi, kad daugelis rusų atvirai džiaugėsi ES problemomis. „Daugelį jų komentarų galima reziumuoti taip: „Apsikuopkite savo namus prieš mokydami mus”. Be abejo, kalbant apie demokratiją, rusai pavargo būti Europos atpirkimo ožiais. Tačiau, užuot piktdžiugiškai trynę rankas, turėtume pažiūrėti, ko galime pasimokyti mes patys”, – taip dienraštyje „Financial Times” spausdinamą straipsnį baigia M. Gorbačiovas ir A. Lebedevas.