Dainuok, kad oda pasišiauštų…

„Smagiausia dainuoti su laukų vėju, kai niekas negirdi. Jeigu ne mano partnerio olimpinė ramybė, jau būčiau pabėgusi“, – sako viena LNK projekto „Žvaigždžių duetai“ lyderių, Jaunimo teatro aktorė Kristina Kazlauskaitė, dainuojanti su pasaulio ultratriatlono čempionu Vidmantu Urbonu.

Kodėl, manėt, verta dalyvauti projekte?

Na, kad nesupūčiau užsidariusi. Mes su Vidmantu – abudu neprofesionalai, bet supratau, kad šou yra šou, o ne balso demonstravimas. Ir žmogui, teatre dirbusiam trisdešimt metų, buvo įdomu, ką dar galiu išpešti be dainos. Man tai – išsivadavimas iš teatro diktatūros. O ko jūs juokiatės? Ten viskas diktuojama, o čia aš pajutau truputėlį laisvės.

Kaip prasidėjo Jūsų bičiulystė su daina?

Abu mano seneliai nuostabiai dainavo, ir mama po šiai dienai žavi galingu sopranu, aš su savo keistu tembru tokių „ultragarsų“, kaip juos vadinu, nepatraukčiau.

Ir būni laimingiausia, kai ne darželyje ar kitur liepė dainuot, o kai išeini į laukus – ir staugi, kaip nori, o Dieve, ir visai nebaisu, kad balsas užsikerta – patiri išsivadavimo džiaugsmą, malonumą.

Kuo tepat savo instrumento stygas, kad negirgždėtų?

Niekuo nebetepu po ištikusių balso stygas traumų. Atvirai sakau: jau niekad nebedainuosiu taip, kaip dainavau.

Ar tikėjotės tokios sėkmės ir palaikymo? Turite charizmą…

Nieko nesitikėjau. Sakiau: išėjau todėl, kad galvojau – arba jau niekada, arba šį – paskutinį kartą. Charizma – žodis, vartotinas kalbant apie kitus žmones, o ar tai yra manyje, negaliu pasakyt. Svarbu, ką viduje jauti. Jeigu tekstas geras, o melodija su juo pjaunas, tada nervinies, ir niekas neišeis. O jeigu visa daina tave jaudina, tai nesvarbu, koks ritmas, valsas ar rokas, niekur nedingsi – visa eina iš tavęs, o toliau jau yra balso dalykai. Jį reikia reguliuot kaip smuiką pagal savo dūšią, o dabar balsas mane valdo, nebe aš jį.

Koks pelnytas komplimentas sujaudino?

Po kažkurios iš paskutiniųjų dainų priėjo Gabalis, dovanojo man rožę ir pasakė: „Jau kad man oda pasišiauštų, daug reikia įdėt“. Buvo labai, labai, labai malonu.

O kitų duetų čiulbėjimas teikia malonumą?

Žinoma! Žinokit, ten labai gerai supranti, kad visi į tą patį įkritę. Mes visi – absoliučiai esame apimti transo, nes per mažai repeticijų, ir melodija būna neišmokta, ir kokios natos dar nepaimi. Negali atiduoti emocijos kaip grynas menininkas. Ir mes visi rėkiam ramindamiesi: „Čia tik žaidimas!“ Bet tikrai kol kas vienas už kitą labai sergam. Yra, yra tokių, kaip sakau, „falšyvų“ žmonių, bet manau, kad žiūrovai tą mato.

Ar nešiojatės užanty kokį magišką akmenuką?

Imu su savim vieną dovanėlę, kuri man labai brangi, bet nežinau, ar scenos tyruose talismanas padėtų. Aš turiu Dievą, tikiu juo, ir labai prašau ramybės, kad azartas nenuneštų manęs į pūdymus.

O kaip vertinate Vidmanto Urbono balsą, savybes? Ar tiesą sako komentuojantys, kad Jūs bet kokį partnerį užkerėtumėt, pajungtumėt savo valiai?

Oi, kaip sunku už tą žmogų kalbėti, nes dar labai mažai jį pažįstu, bet jis „ne užneša nervą“, o tikrai ramina. Apie jokias nevyriškas ambicijas ar fanaberijas nėra net kalbos. O jie tegu sako, ką nori, bet jei man skirtų kitą partnerį, aš tikrai jau būčiau pabėgusi iš mūšio lauko.

Išties, Vidmanto olimpinė ramybė, nesureikšminimas visko, ką jis gyvenime pasiekė, įkala man pusiausvyros. Tik prašau Dievo, kad vieną kartą jis uždainuotų savo balsu, nes mes dainuojam duetus, kur vienas mūsų „ima“ per aukštai ar per žemai. Kai pagaliau gavau jo įrašytą diską ir išgirdau jo tikrą balsą, išvis nesuprantu, ką aš šalia jo veikiu. Tai tiesa.

Indėnai, dalydamiesi valgiu su svetimu, būna ypač taikūs, o dainavimas drauge išvis turėtų pakylėti, sujungti vos ne kraujo brolių saitais.

Gal jūs čia kažką panašaus ir pasakėt. Man net atrodo, kad mano šaknys iš tų indėnų, mane traukia jų išmintis, filosofija, gelmė, net menai, kurių mes tikrai neperspjovėm. Ir gali kalbėt, gali tylėt, bet kai sueini į vieną melodiją, tai arba sutampa žmonių dūšios, arba ne.

Regis, brandaus amžiaus aktoriaus patyrimai, emocinės pajautos ir galios susitelkia, ir jis jaučia tik didesnį „kaifą“?

Laisvės tai daugiau nesuteikia, yra dar daugiau tų baimių ir kompleksų, bet jeigu kalbame apie tai, kad pasiekei viską ir nebėra, kur eiti, tai netiesa. Kai kas atsirado be jokių pastangų, iš tikrųjų kaifuojant, tu jau savo padarei, bet nebegali daryti to paties ar prasčiau. Sulig kiekviena diena, su nauju ateinančio jaunimo požiūriu, susimąstai, o kas yra „dar geriau“? Ir aš ramiai pagalvoju, kada teks nešti muilą. Jei dar tinku scenai – ačiū Dievui, bet tikrai nelauksiu, kol mane užmėtys pomidorais.

Ar knibžda jumyse kipšiukas dar publiką išmušt iš vėžių, iškrėsti ką netikėto „Žvaigždžių duetuose“?

Ką tokį padaryt?! Pasakykit, brangioji, kuo mes galim nustebint, kai esam nuėję taip toli, na, negaliu sakyti – kultūra, bet šou verslu? Tik nesinori mėgdžiot. O nustebint niekuo nenoriu – atvirkščiai, aš noriu grįžti į pirmapradiškumą. Gerai, jeigu dar kam nors pajudinsiu, suvirpinsiu širdį – tikrais, paprastais, šiltais, žemiškais dalykais, ir kas nors sugrįš iš užjūrio, prisimins mamą, močiutę, tėtį, ar medelį pasodins, gėlės neišraus, skirs daugiau laiko vaikui… Visa tai – ir mano nuodėmės. O dar daugiau „išsirengti“ nebėra kaip.

Gal be neišsemiamo humoro ir lyrizmo turite dar kokį slaptą galingą ginklą?

Galbūt jūs teisi. Aš ginkluojuosi, ginkluojuosi… – juokiasi. – Ir manęs niekas negali užmušti; kaip žavėjaus viskuo, kas gyva, taip žaviuosi, kaip mylėjau visus, taip myliu. Mano dvidešimt penkerių metų sūnus sako: „Mama, buvai žavus vaikas, o dabar jau atėjai į suvaikėjimą“; man ir nebuvo to pereinamojo laikotarpio, – juokiasi ji.

Kai šou baigsis, ar turite projektų, susijusių su dainavimu?

Nematau perspektyvos. Dėl pertemptų balso stygų, išderinto smuiko. Galvoju, kad savo minimumą atidainavau, bet tikiuosi išreikšti kažką kita aktorystėje. Duos Dievas, tada šnekėsimės apie teatrą.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Žiniasklaida su žyma , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.