Žinomi šiauliečiai menininkai Reda ir Arūnas Uogintai savo kūrybos parodą „Asfaltas” Šiaulių dailės galerijoje atidarė teatralizuotu karnavališku performansu, t. y. visiškai atsisakė įprasto oficialaus renginio. Reda ir Arūnas – aktyvios, ryškios Šiaulių meninio ir kultūrinio gyvenimo asmenybės – neretai stebina žiūrovus įsimintinomis meninėmis akcijomis. Šį kartą iš galerijos balkono į pilną salę žmonių nusileidusios keisčiausios kaukėtos būtybės pripildė erdvę spalvų, garsų, ritualizuotų šokio elementų bei prakaitą varančio sunkaus fizinio darbo. Meninis vyksmas buvo sumaišytas iš lietuvybę simbolizuojančių elementų: klumpių, verpimo ratelių, tautinių karūnų ir juostų, linų pėdų, šiuolaikinę aplinką iliustruojančių objektų – asfalto, plytų, ryškių oranžinių kelio darbininkų kostiumų.
Triukšmingas performansas, kurio muzikinį foną kūrė du legendinės grupės BIX nariai, kaitino žiūrovų klausą ir regą. Keistos kaukėtos būtybės didžiuliais snapais sukosi ir judėjo lyg nužengusios iš keistai šiurpinančio bei gluminančio gyvenimo teatro. Performanso kūrėjai naudodamiesi tautiniais motyvais tarsi klausė: kas yra Lietuva ir lietuviškumas dabar, koks mūsų identitetas, ką mes reiškiame ir kokie esame pasaulio, Europos kontekste? Ką šiandien reiškia visiems lietuviams atpažįstami mūsų tautos palikimo elementai: klumpės, verpimo rateliai, tautinės juostos, kurios jau visiškai nebenaudojamos lietuvio gyvenime ir yra tik muziejiniai eksponatai? Ką šie seni lietuvio buities rakandai reiškia kitų kraštų gyventojams? Kaip visa tai keičiasi, kai mes judame globalaus pasaulio ir vientisos Europos link? Menininkai kelia šiuos klausimus ir bando rasti savo tapatumą šiandienos pasaulyje.
Unikalia autorine technika sukurtos kaukės – pačios Redos autoportretai – per teatralizuotą performansą buvo vis keičiamos ir kraunamos viena ant kitos. Atrodė, jos tyrinėjo ir liudijo šį nelengvą savęs ieškojimo kelią. Akcijos pabaigoje kaukės, suguldytos ant asfalto blokelių, sukūrė tarsi iliuziją kelio, kuris veda į platesnį pasaulį, ir klausė, kokius save matome tame kelyje? Tai tam tikra aliuzija į dabar Lietuvoje sparčiai tiesiamas ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas magistrales, kurios mus turėtų nuvesti į geresnį gyvenimą. Kaip bus iš tiesų, parodys laikas, o Uogintai perpynė archajiškus ir šiuolaikiškus elementus, pridėjo mistinio prado ir taip pabandė iš naujo permąstyti tikrąsias vertybes: kas yra ta lietuvybė dabar, ar ji, dangstydamasi tik išoriniais lietuviškumą simbolizuojančiais elementais, neprarado savo esmės? Performansas baigėsi jo dalyviams vienas po kito paliekant salę ir daugybės minčių bei klausimų apniktus žiūrovus.
Pasibaigus parodos atidarymo renginiui galerijoje įvyko dar viena nedidelė akcija. Skulptorius Gintautas Lukošaitis paskelbė šiauliečio menininko Bronislovo Rudžio atsiųstą telefonogramą. Redai ir Arūnui skirtas tekstas dar kartą paliudijo šių asmenybių savitumą: „…linkėjimai asfalto ir gėlių vaikams – Uogintams – už tai, kad jie nusimezgė Lietuvos vėliavos spalvų kepures, už tai, kad jie tokias kepures numezgė ir savo draugams, už tai, kad jie skaito Harmsą, už tai, kad jie nešioja liemenes, kartais perukus, o kartais nenešioja nieko…”
Menininkai savo originaliomis akcijomis siekia ne tik išreikšti kūrybinę idėją. Pasak Redos, labai norėtųsi plėtoti ir įtvirtinti performanso, kaip meno rūšies, tradicijas, kurios Lietuvoje yra gerokai silpnesnės negu Estijoje, o ką jau kalbėti apie stiprią austrų performanso mokyklą. Tai dar viena – edukacinė – menininkų misija. Ji nestebina, nes Šiaulių universitete dėstydami meno dalykus studentams Uogintai realiai suvokia santykį tarp akademinės ir meno bendruomenės, tarp teorijos ir praktikos. Redos ir Arūno performansai perauga į naujas akcijas, per kurias plėtojama bei vis kitaip pateikiama jų iškelta idėja. Įvairiausios būtybės, tam tikri ritualai ir elementai keliauja iš vienos akcijos į kitą, transformuojasi ir gimsta nauju pavidalu, kita tema. Nerealūs Uogintų personažai, kuriantys mistišką reginį, tuo pat metu audžia ir realią, konkrečią meninio vyksmo idėją.
Grafikės Redos ir tapytojo Arūno bendri kūrybiniai sumanymai susitinka per jų akcijas, performansus, mados pristatymus ir virsta vientisu gyvybingu karnavališku veiksmu, kuris teikia tikro džiaugsmo tiek meno gurmanams, tiek paprastiems žiūrovams. Kūrybinis menininkų tandemas yra sukūręs daugelį kostiumų ir scenografijų Šiaulių, Klaipėdos dramos teatro spektakliams, įvairių miesto švenčių teatralizuotiems, muzikiniams pasirodymams. Ypač glaudus Uogintų santykis su teatru, žaismingas gyvenimo spalvų, skonio pojūtis akivaizdus ir kasdieniame jų gyvenime – Reda visuomet stebina, išsiskiria miesto pilkumoje savo originalia, išlaisvintos fantazijos kuriama apranga.
2003 metais Reda ir Arūnas pripažinti Šiaulių miesto Metų dailininkais. Jie dalyvauja parodose ir meno festivaliuose Šiauliuose, Lietuvoje bei užsienyje. Uogintai, 1993 metais įkūrę grupę „Archeologai” ir šiuo pavadinimu rengę performansų bei parodų ciklus, išties yra tarsi ribos tarp gyvenimo ir meno tyrinėtojai – „archeologai”, bandantys menui ir teatrui suteikti gyvenimo, o tikram gyvenimui – kūrybos skonio.