Egidijus Pilybas kovojo pasaulio čempionate

Rusijoje, prie Maskvos vyko 17-asis pasaulio orientavimosi sporto slidėmis čempionatas, kuriame Lietuvos rinktinės garbę gynė ir klaipėdietis Egidijus Pilybas.

Geriausiai iš lietuvių sekėsi komandos senbuviams ir lyderiams Ramunei Arlauskienei iš Ignalinos ir Nerijui Šulčiui iš Vilniaus. Jie abu vidutinės distancijos varžybose užėmė 16-ąsias vietas.

Estafečių rungtyje sėkmė nusišypsojo merginų komandai, kuri užėmusi 5-ąją vieta turėjo garbės lipti ant apdovanojimo pakylos.

Vaikinų komanda užėmė 7-ąją vietą. Nuo prizinės trečiosios vietos ją skyrė tik 5 minutės.

Visus aukso medalius iškovojo Rusijos rinktinė! O absoliučiais pasaulio čempionais (nugalėję visose rungtyse) tapo Tatjana Vlasova ir Eduardas Chrenikovas.

Per visą pasaulio orientavimosi slidėmis čempionatų istoriją tik vieną kartą buvo pavykę visus aukso medalius laimėti vienai šaliai. 1975 metais Suomijoje per pirmąjį čempionatą visą auksą susigriebė šeimininkai.

Klaipėdos orientavimosi sporto klubo „Kopa” narys E.Pilybas kovojo ilgosios ir vidutiniosios distancijos rungtyse ir užėmė 34-ąją ir 40-ąją vietas.

„Orientavimosi sportas slidėmis – tai sportas, kuriame turi būti suderintas ir slydimo greitis, ir tikslus orientavimasis vietovėje pagal specialų sportinį žemėlapį, – sakė klaipėdietis. – Sportininkai naudojasi tokiu pat slidinėjimo inventoriumi, kaip ir slidininkai profesionalai, bei turi specialų staliuką žemėlapiui ant krūtinės. Sportininkai dažniausiai varžosi miškingoje vietovėje, kurioje yra specialiai paruoštas vėžių tinklas. Jis tiksliai nubraižytas ir sportiniame žemėlapyje, pagal kurį įveikiama trasa nurodyta kryptimi. Dalyvį kontroliniuose punktuose fiksuoja speciali elektroninė sistema. Trasoje slystama laisvu stiliumi, todėl dažniausiai naudojamas čiuožėjo eglute stilius, tačiau atsižvelgiant į paruoštų vėžių plotį nemažą distancijos dalį tenka įveikti spiriantis vien rankomis.

Pasaulio čempionatas Rusijoje sukėlė daug minčių. Organizatoriai labai pasistengė paruošti trasas. Žemėlapių tikslumas, vėžių kokybė ir trasų sudėtingumas taip pat paliko itin gerą įspūdį. Rusai pasistengė, kad čempionatas būtų patrauklus žiūrovams.

Labai patiko stebėti sprinto rungtį, nes matėsi beveik trečdalis trasos. Kitose distancijose taip pat buvo galima matyti, kokiu rezultatu sportininkai šliuožia. Kadangi pats buvau dalyvis, tai viso to neteko stebėti. Kaip visuomet, labiausiai jaudinantis reginys – estafetės. Gaila, kad su stipriausiomis komandomis dar nepajėgiame kovoti dėl prizinių vietų.

Galima būtų pastebėti, kad tokio lygio varžybose gerus rezultatus lemia daugelis veiksnių: fizinis pasiruošimas, slidžių paruošimas, žemėlapio skaitymo greitis, psichologinis nusiteikimas, varžybų patirtis, oras, sniego danga ir dar daugelis kitų. Pats kiekvienoje distancijoje stengiausi iki galo, šiurkščiai nesuklydau, tačiau jaučiau, jog trūko šliuožimo greičio. Tai patvirtino ir rezultatai. Žinoma, į prizininkus net nesitaikiau – stebuklų šiame sporte nebūna, tačiau apie vietą pirmajame trisdešimtuke buvau pagalvojęs.

Lietuviai pasirodė dvejopai. Iš vienų sportininkų tikėtasi daugiau, kiti parodė, kad pagrindinėse metų varžybose gali susikaupti ir maksimaliai save realizuoti. Tačiau neabejoju, jog padarėme viską, kad rezultatas būtų kuo geresnis.”

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Sportas su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.