Bedarbių pinigai virsta premijomis

Bedarbių reikalais besirūpinančiose valstybės įstaigose – kurioziški piniginiai reikalai. Pasirodo, darbo ieškantiems žmonėms pagelbėti skirti finansiniai ištekliai yra puikus ramstis papildomais litais darbo biržos darbuotojams. Jie iš tos pačios kišenės pinigėlius sau pasisemia be jokios sąžinės graužaties papildomų išmokų forma ir dar nėra patenkinti, kad kažkas tuo domisi.
„Panevėžio balso” žurnalistė apie šį faktą sužinojo visai atsitiktinai, iš dokumento ant sekretorės stalo Pasvalio darbo biržoje. Jame buvo nurodyta, jog vienai darbo biržos specialistei jubiliejaus proga buvo skirta atlyginimo dydžio išmoka.

Maža to, Pasvalio darbo biržos direktoriaus pavaduotoja neslėpė, kad iš sutaupytų užimtumo fondo pinigų „apvaliomis” gimtadienio progomis taip apdovanojami visi darbuotojai.

Tuo tarpu prieš kelerius metus darbo ieškojusi viena pasvalietė „Panevėžio balsui” teigė, jog veltui prašiusi apskaitininkės kursų, kuriuos apmokėtų Pasvalio darbo birža. Netgi saldainių už tai nunešusi. Jai buvo neva atsakyta, jog tie kursai yra per brangūs.

Jubiliejaus proga – papildoma alga

Pasvalio darbo biržos Informacinės sistemos organizavimo ir statistikos poskyrio vyresnioji konsultantė Renata Kuprienė vasario 26 dieną šventė jubiliejų – 30 metų sukaktį. Tą ji pati patvirtino.

Šia proga Darbo biržos direktoriaus įsakymu jai buvo skirta šimto procentų atlyginimo dydžio premija. Dokumente buvo akcentuota, kad solidi išmoka jai atseikėjama gimtadienio proga už gerą darbą.

Pasvalio darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Vaidutė Gailiūnienė neneigė, jog jų darbuotojai ypatingomis progomis yra premijuojami iš užimtumo fondo.

„Visi gauname pinigų, kai švenčiame jubiliejus. Kas čia nuostabaus? Dirbame, todėl jų nusipelnome. Pinigai išmokoms sutaupomi tuomet, jei kuris nors darbuotojas suserga ir už ligos laiką negauna atlyginimo”, – atviravo pavaduotoja.

V.Gailiūnienė kategoriškai paneigė pasvalietės skundą, kad darbo birža jos esą nesiuntusi į apskaitininkės kursus: „To negalėjo būti!”.

Pakalbinta vyresnioji konsultantė R.Kuprienė niršo, kodėl žurnalistei parūpo jos pinigai. Ji neneigė jubiliejaus proga gavusi atlyginimo dydžio premiją, tačiau tikino, jog išmokos tikrai nusipelniusi.

„Manau, kad aš laiku atlieku savo pareigas, gerai dirbu, savo darbą myliu, tai kodėl negaliu gauti išmokos?” – klausė trejus metus Pasvalio darbo biržoje dirbanti specialistė. – Taip, aš gaunu atlyginimą. Tuo pačiu aš neprašiau savo viršininkų kažko ypatingo. Jei gavau išmoką, matyt, buvau to verta”.

R.Kuprienė patikino nesanti valstybės tarnautoja, todėl neprivalanti duoti ataskaitos už gautus pinigus. „Aš svetimų pinigų neskaičiuoju, todėl patarčiau ir jums to nedaryti”, – tėkštelėjo pašnekovė.

Iš bendro katilo gera semti

Valstybinės įstaigos yra išlaikomos mokesčių mokėtojų pinigais. Todėl mokesčius mokantys žmonės turi teisę žinoti, kas tarpsta jų uždirbtais pinigais, ar šis procesas pagrįstas juridiškai.

Teisės aktai nurodo, jog valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedas už tarnybos stažą bei priemokos. Pastarosios mokamos už darbą švenčių dienomis, nakties metu, kenksmingomis sąlygomis, už papildomą veiklą, tarkim, dėl kito tarnautojo laikino nedarbingumo.

Pasvalio darbo biržos darbuotojai švenčių dienomis tikrai ilsisi, o kas matė naująjį ištaigingą jų darbovietės pastatą bei komfortiškai įrengtas patalpas, tikrai paliudys, jog ten nedirbama kenksmingomis sąlygomis.

Galbūt R.Kuprienė daug dirbo papildomai? Bet kuo tuomet dėtas jos jubiliejus? Beje, ir išmoka – pernelyg didelė. Juk Valstybės tarnybos įstatymas numato, jog priemoka negali viršyti pusės pareiginės algos. Taigi ar turi teisę Pasvalio darbo biržos darbuotojai būti premijuojami iš Užimtumo fondo, skirto bedarbių pašalpoms, kursams, apskritai užimtumo rėmimo programoms vykdyti?

„Manau, kad taip. Juk tas fondas yra mūsų bendras pinigų katilas. Iš jo pinigų mums mokami atlyginimai”, – tvirtino Pasvalio darbo biržos direktoriaus pavaduotoja V.Gailiūnienė.

Tuo tarpu Lietuvos darbo biržos laikinai einanti Užimtumo fondo ir apskaitos skyriaus vedėjos pareigas Renata Balionis tiesaus atsakymo vengė. Ji paaiškino, kad sprendimus dėl papildomų išmokų pavaldiniams priima įstaigos vadovas. Be to, pridūrė, jog į klausimą galėsianti atsakyti tik tuomet, kai įsigilins į Vyriausybės nutarimą dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio.

Pažadėjusi žurnalistei paskambinti R.Balionis pažado, deja, neišpildė. Tačiau Pasvalio darbo birža tuoj pat sulaukė skambučio iš Vilniaus, kuriuo direktoriaus pavaduotoja V.Gailiūnienė buvo įpareigota skubiai paaiškinti, ar buvo ignoruojamas bedarbės pageidavimas dėl apskaitininkės kursų.

Ministrė pamiršo savo autografą

Lietuvos darbo birža yra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. „Panevėžio balsas” pakalbino ministrę Viliją Blinkevičiūtę. Tačiau ministerijos vadovė nuo konkretaus atsakymo išsisuko teigdama, jog geriausiai šią situaciją paaiškintų respublikinės Darbo biržos atstovai. „Aš gi jų į darbą nepriimu, todėl nieko negaliu konstatuoti apie darbo biržų darbuotojų atlygius”, – atsiprašiusi pridūrė.

Paradoksalu, tačiau ministrė pamiršo, jog 2002 metų lapkričio 22 dienos Vyriausybės nutarimą, pagal kurį ir mokamos vienkartinės piniginės išmokos biudžetinių įstaigų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, pasirašė pati su tuomečiu ministru pirmininku Algirdu Brazausku.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė spaudai Aida Žemaitytė patvirtino, jog iš Užimtumo fondo darbo biržų darbuotojai tikrai gauna atlyginimus. „Tačiau dėl premijų – klausimas. Aš pasistengsiu surasti Lietuvos darbo biržos specialistą, kuris išanalizuos situaciją ir atsakys į klausimą”, – pažadėjo ji.

Lietuvos darbo biržos vyriausioji specialistė Birutė Balynienė „Panevėžio balsą” informavo, jog Užimtumo fondo lėšos naudojamos ne tik nedarbui įvairiomis programomis mažinti, nedarbo socialinio draudimo išmokoms, bet ir Lietuvos darbo biržos darbuotojų darbo užmokesčiui.

B.Balynienė patikino, kad vienkartinės piniginės išmokos biudžetininkams mokamos vadovaujantis Vyriausybės nutarimu. Jis nurodo, kad darbuotojams skiriamos gyvenimo ir darbo metų jubiliejinių sukakčių progomis bei negali viršyti 100 procentų nustatyto tarnybinio atlyginimo. Argi ne šaunu dirbti biudžetinėse įstaigose ir organizacijose bei mėgautis premijomis? Ką į tokį klausimą atsakytų bedarbiai, matyt, nereikia spėlioti.