Tarptautinė moterų solidarumo diena šiais metais mini 150 metų sukaktį. Nuo to laiko, kai prieš pusantro amžiaus, kovo 8-ąją, Manheteną išbudino Niujorko darbininkių daužomų tuščių puodų garsas, vyrai tą dieną nebeturi ramybės. Galbūt bijodami, kad nepasikartotų „puodų maištas” ar, neduok Dieve, nebūtų apmėtyti virtuvės rakandais, dabar jie nuo ankstyvo ryto stengiasi pamaloninti moteris gėlėmis, dovanomis, gražiais žodžiais. Tačiau garsus protokolo reikalavimų žinovas ir etiketo specialistas Arminas Lydeka vis dėlto mano, kad išmintingos moterys šiandien nesileis žeminamos ir vienadienių sveikinimų nepriims. „Moterys vertos pagarbos ir meilės 365 dienas per metus, o ne vieną dieną – kovo 8-ąją”, – įsitikinęs jis.
Žinoma, nuo 1857 metų kovo 8 dienos „puodų maišto” šventė, švelniai pasakius, transformavosi. Daugelis net nežino, ko tąkart reikalavo tuščiais indais ginkluotos įtūžusios amerikietės. Matyt, algos padidinimo, ko gi daugiau. Gal dar geresnių darbo sąlygų ir lygių teisių (tiems, kurie moterų judėjimus laiko kvailystėmis, bus neprošal sužinoti, kad tais laikais moterys dirbdavo po 16 valandų per parą). Kad ir kaip ten buvo, Moters diena kalendoriuje atsirado pačiu geriausiu laiku – pavasario pradžioje.
Švęstų Purimą – žydų šventę
Dabar Kovo 8-oji – pavasario ir meilės diena, kai žybsi koketiški žvilgsniai ir nepažįstamosios probėgšmais dalija daug žadančias šypsenas.
Tačiau ginčai dėl šios šventės netyla. Daugelis abiejų lyčių atstovų laiko ją neteisinga, nereikalinga ir net kenksminga. Besidomintieji mistika pabrėžia, atseit klastingoji ponia Klara Cetkin specialiai pasiūlė Moters dienai būtent tą datą, kad kvailas pasaulis nieko neįtardamas švęstų Purimą – žydų šventę, susietą su karalienės Jesfiros, kadaise išgelbėjusios savo tautą nuo išžudymo, vardu.
Laimė, daugumai visiškai nesvarbu, kas ir kada sugalvojo tą šventę švęsti kovo 8-ąją, o ne, tarkime, 25-ąją. Svarbiausia, kad moterys turi savo dieną.
Norėtų gėlių
Kaip jos norėtų ją praleisti? Internete galima rasti visokiausių apklausų duomenų. Pagal juos, dauguma moterų Kovo 8-ąją trokštų… išsimiegoti. Merginos – sulaukti rankos ir širdies pasiūlymo.
Tuo tarpu sociologai nepatingėjo apskaičiuoti, kiek moterų norai atitinka vyrų suvokimą, ko joms reikia dovanų. Maždaug 45 procentai moterų norėtų gauti gėlių – jas dovanoti pasiryžę 59 procentai vyrų. Papuošalų ar drabužių pageidautų 12 procentų moterų – tai pirkti ketina 10 procentų vyrų. Kosmetikos bei parfumerijos norėtų 11 procentų moterų, tiek pat vyrų ketina tokias dovanas ir pirkti. Tik 5 procentai damų geistų keptuvių ar naujo puodų rinkinio, tačiau net 9 procentai vyrų nusprendė pamaloninti mylimąsias lygintuvais bei kitokia buitine technika. Nieko nesirengia dovanoti 5 procentai vyrų, o 8 procentai moterų nesitiki gauti nė menkiausios dovanėlės.
Išmintingos nesileis žeminamos
Tuos 5 procentus vyrų, kurie nesirengia sveikinti šiandien moterų, ir tuos 8 procentus moterų, kurios nesitiki arba nenori gauti nė menkiausios dovanėlės, Seimo narys ir garsus etiketo specialistas Arminas Lydeka pavadintų išprususiais, garbingais ir išmintingais, nes jie nenori būti žeminami.
„Nieko keisto, kad šiandien gėlių parduotuves šturmuos vyrai ir glėbiais šluos gėles. Sveikins moteris Tarptautinės moterų solidarumo dienos proga. Išmintingos moterys nesileis žeminamos, o išmintingi vyrai nedalyvaus masinėje sveikinimų šventėje. Moteris turi būti moterimi 365 dienas per metus, o ne vieną dieną – kovo 8-ąją. Jas mylėti, gerbti, sakyti gražius žodžius, teikti dovanas nereikia laukti tos vienintelės metuose dienose. Kam reikia įvardinti metuose vieną dieną ir sakyti, kad tuomet vyrai pagerbdami moteris sveikina jas. Tai tolygu minėti kaip Neįgaliųjų, kaip AIDS dienas. Juk jos nėra nei neįgalios, nei serga AIDS”, – pašaipiai aiškino seimūnas.
Socializmo ideologijos gajos
Pasiteiravus, ar šiandien Seimo vyrai taip pat kaip išprotėję ieškos gėlių parlamentarėms sveikinti, nors seimūnė Marija Aušrinė Pavilionienė Kovo 8-ąją pavadino Seimo vyrų meilikavimo ir lipšnumo demonstravimo diena, A.Lydeka nusikvatojo.
„Tiesa ta, kad sveikins, – atskleidė parlamentaras. – Seimas atkartoja mūsų visuomenę. Kokia visuomenė, tokie pat ir Seimo nariai. Mūsų visuomenėje kol kas gajos socializmo ideologijos, todėl nieko keisto, kad populiaru švęsti Kovo 8-ąją, tiek Seime, tiek visoje Lietuvoje. Nesvarbu, kad tos šventės istorinės ištakos pakankamai senos, bet ji sietina su komunizmo ideologija”.
Be to, aiškino etiketo specialistas, kad jam taip pat būtų smagu švęsti vyrų dieną.
„Man taip pat malonu būtų gauti dovanėlę, išgirsti gražius žodžius. Juk sovietiniais laikais buvo tokia vyrų diena – vasario 23-ioji. Jei aš pradėčiau švęsti tokią dieną, tuomet pripažinčiau ir garbinčiau okupantų armijos dieną. To nedarau ir nenoriu švęsti nei vyrų, nei moterų dienos. Tokios šventės nėra pagrįstos faktais, jos negatyvios”, – įsitikinęs A.Lydeka.
Šventė skirtingomis dienomis
Kad ir kaip neigiamai būtų nusiteikęs prieš Tarptautinės moterų solidarumo dienos šventę A.Lydeka, istorijoje užfiksuota, kad pirmą kartą „tarptautinė” moters diena buvo švęsta 1911 metais keturiose šalyse – Austrijoje, Vokietijoje, Danijoje ir Šveicarijoje – skirtingomis dienomis. Po metų Moters diena minėta vis tose pačiose šalyse ir vėl skirtingomis dienomis.
1913 metais Moters diena pirmą kartą minėta Rusijoje, tiksliau Sankt Peterburge. Ir tik 1914-aisiais pirmą ir paskutinį kartą Moters diena švęsta tą pačią dieną, kovo aštuntąją, šešiose šalyse vienu metu: Austrijoje, Danijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Rusijoje bei Šveicarijoje.
Įgavo tarptautinį statusą
Prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas privertė Europą ilgam pamiršti bet kokias šventes. Tačiau į valdžią atėjus bolševikams Rusija vėl prisiminė Tarptautinę moters dieną. Jai buvo suteiktas oficialus statusas. Bendru istorikų ir politologų įsitikinimu, komisarai pasinaudojo europiečių socialisčių kovos prieš bažnyčią metodais: maždaug tuo metu būdavo švenčiamos Užgavėnės ir Moterų taikdarių diena – stačiatikių moters dienos atitikmuo.
1975-aisiais tarybiniai ideologai galų gale įgyvendino savo seną svajonę: kadangi tie metai Jungtinių Tautų Organizacijos buvo pavadinti Tarptautiniais moters metais, kovo aštuntoji irgi gavo oficialų Tarptautinės moters dienos statusą.
Kaliošams – šventinės nuolaidos
Istoriniuose šaltiniuose galima surasti net ir tokių kovo 8-osios šventimo būdų. Pavyzdžiui, 1911 metais Anglijoje vyko kelios protesto prieš vyrų savivalę akcijos ir net Londono prostitučių streikas – jos reikalavo padidinti tarifus bei pagerinti darbo sąlygas.
Viename Rusijos laikraštyje 1925 metais pasirodė skelbimas, kad į parduotuvę atvežta visų dydžių kaliošų ir moterims nuo kovo 6 iki 8 dienos šventės proga daromos nuolaidos.
Praėjus keturiasdešimčiai metų kovo aštuntoji Sovietų Sąjungoje buvo paskelbta nedarbo diena. To meto laikraščiuose ta diena vadinta „darbininkių ir valstiečių kovinių jėgų apžiūros diena”. Akcentuota, kad moterys privalo tą dieną eiti į susirinkimus, politinio raštingumo kursus ir aktyviai įsijungti į klasinės kovos bei socializmo kūrimo procesą.
Mėnulyje išpiešė aštuoniukę
Bene pats originaliausias sveikinimas kovo 8-osios proga sugalvotas taip pat Sovietų Sąjungoje.
Mėnuleigis, 1970-ųjų lapkričio 17-ąją nusileidęs Mėnulio paviršiuje, kelis mėnesius tyrinėjo planetą. 1971 metų kovo 8-osios išvakarėse „Mėnulio šturmanas” Konstantinas Davidovskis sugalvojo neįprastą planą, kaip pasveikinti damas – netoli Simferopolio esančio skrydžių valdymo centro darbuotojas. Operacija buvo rengiama paslapčia, kad nesužinotų vadovybė. K.Davidovskis mėnuleigio maršrutą apskaičiavo taip, kad šis ratais planetos paviršiuje išpieštų „kovo 8”. Tačiau dėl energijos trūkumo (aparatas dirbo varomas saulės baterijų) pavyko nubraižyti tik aštuoniukę – be žodžio. Tačiau sovietinė kosmonautika gali bent jau didžiuotis ir tuo, kad 100 metrų skaičius „8” Mėnulyje bus matyti praktiškai amžinai.