Lietuvos profsąjungos antrus metus siekia, kad šalyje būtų įvesti progresyviniai mokesčiai. Tačiau įrodyti tokių mokesčių naudos valdžios atstovams ir darbdaviams kol kas joms nepavyksta.
Vakar Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija Trišalei tarybai pateikė siūlymą mažinant gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą įteisinti ir progresyvinius mokesčius. Tai reiškia, kad daugiau uždirbantieji didesnę atlyginimo dalį atiduotų valstybei.
Pernai vasarą GPM tarifas buvo sumažintas iki 27 proc., o nuo ateinančių metų pirmos dienos Vyriausybė numačiusi šį mokestį sumažinti iki 24 procentų. Tačiau profsąjungų tai netenkina.
Jos siūlo 20 proc. GPM tarifą taikyti vidutinį ir mažiau nei vidutinį atlygį gaunantiems asmenims. Uždirbantiems daugiau nei vidutinį atlyginimą – palikti 27 proc. GPM tarifą.
Tačiau vakar Trišalėje taryboje bendro sutarimo šiuo klausimu darbdaviai, profsąjungos ir Finansų ministerijos atstovai nerado. Iš jų suformuota darbo grupė iki birželio mėnesio ieškos kompromiso, o savo siūlymus pateiks Vyriausybei.
Menka nauda
Profsąjungų pirmininkas Artūras Černiauskas mano, jog GPM mažinant taip, kaip numatyta Vyriausybės programoje, sumažinti socialinės atskirties nepavyks. „GPM tarifą nuo 33 proc. sumažinus iki 27 proc. naudą pajuto uždirbantieji kelis tūkstančius. Per mėnesį gaunančiam 4 tūkst. litų pajamos padidėjo 222,6 lito. Tačiau tam, kuris uždirba minimumą – tik 18,6 lito”, – skaičiavo Černiauskas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento Jono Guzavičiaus nuomonė kitokia. „Lietuvoje daug nelegalaus darbo. Jei bus įvesti progresyviniai mokesčiai, atsiras dar didesnis interesas atlyginimus mokėti vokeliuose. Tas, kuris gaus didesnę algą, stengsis parodyti, jog gauna mažesnę, kad mažiau reikėtų mokėti mokesčių”, – samprotavo Guzavičius.
Jis sako, jog darbdaviams parankesnė Vyriausybės siūloma sistema. Pašnekovo teigimu, svarbiausia didinti produktyvių darbo vietų kūrimą, o jos siejamos su didesniais atlyginimais.
„Dėl nelegalaus darbo ir didelio neproduktyvių darbo vietų skaičiaus Lietuvoje dar ne laikas įvesti progresyvinius mokesčius. Galiausiai juk ir pagal dabar veikiančią mokesčių sistemą daugiau uždirbantieji sumoka daugiau mokesčių, nei uždirbantieji mažiau”, – kalba Guzavičius.
Pavydi sistemos
Finansų ministro patarėjas Rolandas Kajokas tikina, kad būtent Vyriausybės nustatyta GPM mažinimo sistema leis geriau mažinti socialinę atskirtį, o ne siūlomoji profsąjungų.
Kajoko duomenimis, GPM tarifą sumažinus iki 24 proc. gaunantieji 600 litų mokės 48 litus. Iki praėjusių metų birželio jie mokėjo 102 litus. Uždirbantieji 1,5 tūkst. litų esant 33 proc. GPM tarifui mokėdavo 399,3 lito. Šiai darbuotojų grupei nuo kitų metų sausio GPM bus 264 litai.
Uždirbantieji 5 tūkst. litų iki tarifo mažinimo GPM sumokėdavo 1554,3 lito. GPM sumažėjus iki 24 proc. jie valstybei atiduos 1104 litus.
„Pagal profsąjungų siūlomą sistemą tiems, kurie uždirba 600 litų, būtų taikomas 20 proc. GPM tarifas. Jie mokėtų 56 litus. Gaunantiesiems 1,5 tūkst. litų atlygį GPM atsieitų 236 litus. Uždirbantieji 5 tūkst. litų, kuriems būtų taikomas 27 proc. GPM tarifas, sumokėtų 1181 litą. Tokia schema naudingiausia gaunantiems vidutinį atlygį žmonėms, tačiau ji socialinės atskirties nesumažins, – teigia Kajokas. – Be to, dvigubas tarifas sukels daug painiavos, bus didelės laiko sąnaudos.”